Jaunosios Lietuvos keliu: tautinio jaunimo sąjungos "Jaunoji Lietuva" veikla Anykščių krašte 1927-1940 metais

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmones, didžios svajonių valstybės gaivintojus, nuo seno senlietuviais vadindavo. Kunigaikščių Lietuvos gyventojus, jos karius, vadus sumaniuosius, jos žynius, vaidilas, kantrias ir ištikimas moteris, nuo pat mažens tėvynės reikaluose dalyvavusius jos vaikus. Tuos, kurie per amžius lietuvišką kalbą, lietuvišką dvasią nešė. Per priespaudos, tamsos amžius, iš kurios pabudusi, dvasiškai atgijusi tauta, jos rinktiniams vyrams 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje paskelbus nepriklausomybę, kūrė naują, džiaugsmingą, viltingą, stiprią ir jauną Lietuvą. Tautiško jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva" iškilo kaip naujoji banga, jaunimo, degančio noru darbuotis ir aukotis tautos bei tėvynės labui, sąjūdis. Maironio giesmė „Jaunoji Lietuva" labai tiko šio judėjimo esmei apibrėžti. Organizacija įkurta 1927 metais, greitai po to, kai po aksominio perversmo į valdžią sugrįžo pats tikriausias taučius, tautinės valstybės šalininkas, tautininkų partijos vadovas Prezidentas Antanas Smetona. Po jaunalietuvių vėliavomis būrėsi jaunuoliai, kurių priesakuose pirmiausia minima brangiausia tėvų ir protėvių žemė - Tėvynė, o tik po to Dievas bei artimas mūsų [Iš Pratarmės].