Front theatre and variety theatre in Lithuania during World War II

LTRemiantis karo metų spauda Lietuvoje (Kauener Zeitung, Į Laisvę/Ateitis, Naujoji Lietuva, Savaitė) straipsnyje pristatoma, kaip Lietuvos teritorijoje veikė teatras mažosiose scenose ir koks buvo šio teatro poveikis skirtingoms auditorijoms Antrojo pasaulinio karo metu. Tiriami du atvejai – fronto teatras, skirtas vokiečių kariams ir institucijoms, ir varjetė teatras, skirtas įvairioms auditorijoms. Fronto teatrai buvo gerai organizuota ir finansuota Trečiojo reicho institucija, kuri ne tik patenkino vokiečių karių laisvalaikio poreikius, bet taip pat buvo patraukli darbo vieta vokiečių aktoriams. Pramoginiai pasirodymai ir lengvos pjesės buvo rodomos įvairiose okupuotose teritorijose. Šitaip buvo siekiama palaikyti vokiečių karių moralę. Varjetė teatras, arba teatras mažosiose scenose, buvo skirtas mažiau išsilavinusioms auditorijoms. Šio teatro pagrindinė paskirtis buvo linksminti žiūrovą. Žurnalistai, rašantys apie šį teatrą, vengė jį kritikuoti, kadangi šis teatras turėjo didinti gyventojų optimizmą ir lojalumą nacių valdžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fronto teatras; Varjetė teatras; Mažosios scenos; Trečiasis reichas; Naciai; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Front theatre; Variety theatre; Small stage; Lithuania; Third Reich; Nazi; World War II.

ENThis article reveals how theatre on small stages functioned in Lithuania during World War II and what was its impact on different audiences. It discusses two topics: 1) specificities of the front theatre intended for German soldiers and their administration; 2) specificities of variety theatre intended to all kinds of audiences. Front theatres in the Third Reich were a well-structured and well-financed organisation that served not only German soldiers and army officials but was an attractive job place for artists. Shows were given in all the occupied territories and thus the morale of the German army was supposed to be maintained. Variety theatres, that is small stage performances, were dedicated to lower class audiences; these shows demanded no intellectual effort and were meant to entertain. Journalists, writing about this type of theatre, avoided to criticise it, because it nevertheless fulfilled its duty to stimulate citizens’ optimism and to make them more loyal to the Nazi government. [From the publication]

• Didvyriškumas ar kolaboravimas? / Jagoda Hernik-Spauńska. Kultūros barai. 2008, Nr. 1, p. 75-80.
• Legalios spaudos ir valdžios santykis Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941–1944) / Mantas Bražiūnas. Žurnalistikos tyrimai. 2014, Nr. 7 p. 195-218.
• Populiarioji atlikėjų kultūra tarpukariu: tendencijų apmatai / Martynas Petrikas. Menotyra. 2016, t. 23, Nr. 2, p. 99-110.
• Vilniaus operos veikla (1942-1944) / Vytautė Markeliūnienė. Menotyra. 2005, Nr. 1(38), p. 6-13.