Elzevyrų leidiniai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

LTElzevyrai (Elzevier) – nyderlandų knygų leidėjų ir spaustuvininkų dinastija, per 129 savo veiklos metus (1583–1712) išleidusi daugiau kaip 2200 knygų ir apie 3000 mokslinių disertacijų. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elzevyrų rinkinį sudaro 231 knyga (180 pav.). Leidiniai skirstomi į 2 grupes: tikrieji (autentiški) elzevyrai (158 pav.); netikrieji elzevyrai, t. y. imitacijos (21 pav.), ir pseudoelzevyrai (tik 1 kontrafakcija). Tikrieji elzevyrai skirstomi į Leideno (95 pavadinimai) ir Amsterdamo (63 pav.) elzevyrus. Iš Leideno elzevyrų minėtini J. Druzijaus (Johannes Drusius) Ebraicarum quaestionum, sive Quaestionum ac responsionum libri duo (1583), pirmas žinomas elzevyras; Acta synodi nationalis (1620), pirma knyga, išspausdinta Isaaco Elzeviero spaustuvėje su Atsiskyrėlio signetu; Mažųjų respublikų serija ir Abrahamo Elzeviero II išspausdintos Juzefo Mileckio teologijos tezės (1710) – vėliausias iš Lietuvoje saugomų elzevyrų. Iš Amsterdamo elzevyrų minėtini Marcuso Meibomo parengtas rinkinys Antiquae musicae auctores septem (1652); Corpus juris civilis (1663 in folio) ir 1681 m. Danieliaus Elzeviero našlės išleista Richardo Simono Historia critica Veteris Testamenti – paskutinis žinomas Amsterdamo elzevyras. Rinkinio elzevyrai skirstomi į 4 proveniencines grupes. Pirmą grupę sudaro Karaliaučiaus elzevyrai – knygos iš Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I bibliotekos, Karališkosios ir universiteto bibliotekos, iš privačios Friedricho Augusto Gottholdo bibliotekos. Antrą – knygos iš buvusių Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijos ir Žemaičių kapitulos bibliotekų, jų pagrindą sudarė kunigo Jono Krizostomo Gintilos knygų rinkinys. Trečią ir ketvirtą grupes sudaro buvusių Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos ir Vilniaus evangelikų reformatų sinodo bibliotekų elzevyrai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Elzevyrai; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

ENElseviers (Elzevier) is a dynasty of Dutch publishers and printers who worked from the end of the end of the 16th century until the beginning of the 17th century. During 129 years of their activity (1583–1712), they issued more than 2,200 books and about 3,000 scientific dissertations. The collection of Elseviers at the Martynas Mažvydas National Library consists of 231 books (180 titles). The publications are divided into two main groups: true (authentic) Elseviers (158 titles) and false Elseviers (imitations) (21 titles). There is also one pseudo-Elsevier. The true Elseviers are divided into publications of Leiden (95 titles) and Amsterdam (63 titles). Among Leiden Elseviers should be named the first known Elsevier Ebraicarum quaestionum, sive Quaestionum ac responsionum libri duo (1583) by Johannes Drusius; Acta synodi nationalis (1620) – the first book printed in the printing house of Isaac Elsevier with a signette of the Anchoret; the series of Little Republics at a thesis of theology of Juzef Milecky printed in 1710 by Abraham Elsevier II, the latest of the Elseviers kept in Lithuania. Among Amsterdam Elseviers, attention should be paid to Antiquae musicae auctores septem (1652) – a digest prepared by Marcus Meibom, a rare and valued edition; Corpus juris civilis (1663 in folio) and Historia critica Veteris Testamenti (1681) – the last known Elsevier of Amsterdam.