Antano Maceinos-Jasmanto religinė poezija

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antano Maceinos-Jasmanto religinė poezija
Alternative Title:
Religious Poetry of Antanas Maceina-Jasmantas
In the Journal:
Soter. 2006, 19 (47), p. 177-204
Keywords:
LT
Būtis; Nebūtis; Būtybė; Transcendencija; Kenozė.
EN
Being; Non-being; Created being; The transcendent; Kenosis.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamos iki šio literatūrologų nepastebėtos sąsajos taip Maceinos filosofijos ir jo poezijos. Filosofiją ir poeziją Maceina laikė iš to patie impulso kilusiomis žmogaus veiklos sritimis. Todėl jo poezijos rinktines tektų interpretuoti atsižvelgiant į jo būties ir būtybės filosofiją, būtį suvokiant kaip Transcendenciją. Maceina (slapyvardis Jasmantas) ypač siekė išreikšti žmogaus santykį su Įsikūnijusiu kenotiniu Dievu. Jo poezija yra ir metafizinė, ir religinė. Straipsnyje analizuojama Maceinos poezija, sutelkta į tris rinkinius: „Gruodas“ (1965), „Ir niekad ne namolei“ (1980) ir pomirtinis „Klajūnas“ (2001). Siekiama ištirti sąsajas tarp Maceinos teorinių, filosofinių bei metafizinių svarstymų ir jo poetinių kūrinių. Straipsnyje aptariamos kai kurias Maceinos poetikos prielaidos, išmąstytos būties ir būtybės, žmogaus ir transcendencijos santykių šviesoje; glaustai peržvelgiami Maceinos filosofinius pasisakymai apie būtį ir būtybę ir ypač apie jų tarpusavio santykį, išsamiai tirtą veikale „Filosofijos kilmė ir prasmė“. Kūrybos analizė pradedama trumpa Maceinos poezijos rinkinių apžvalga, taip išryškinant religinės tematikos svarbą jo poetinės kūrybos visumoje; nuodugniai nagrinėjami svarbiausi Maceinos eilėraščiai, siekiant parodyti tiesiogiai ir netiesiogiai išreikštas sąsajas tarp eilėraščių turinio bei raiškos ir filosofinių Maceinos pasisakymų apie būties ir tapatybės santykį. Laipsniškai pereinama prie Maceinos atvirai išreikštos religinės tematikos, čia pat ieškant nuorodų į žmogaus santykį su transcendencija ir su krikščioniškai suprantamu Dievu.

ENThe article deals with links between the philosophy and poetry of A. Maceina that had previously been left out by the literature scientists. A. Maceina considered philosophy and poetry to be human activities stemming from the same impulse. Therefore, collections of his poetry should be interpreted with regard to his philosophy of subsistence and the creature, perceiving the being as the Transcendence. A. Maceina (his pseudonym was Jasmantas) aimed at expressing human relationship with the Materialized kenotic God. His poetry is both metaphysical and religious. The article analyses the poetry of A. Maceina that is included in three collections: Gruodas (1965), Ir niekad ne namolei (1980) and Klajūnas (2001), the latter published after his death. The article discusses some presumptions of the poetry by A. Maceina, considered in the light of the relationship between subsistence and the creature, human and transcendence; reviews briefly philosophical contributions of A. Maceina on being and the creature and their inter-relationship in particular that has been thoroughly looked into in the work Filosofijos kilmė ir prasmė (Origin and Purpose of Philosophy). The analysis of his creative work begins with a brief review of poetry collections of A. Maceina, thus highlighting the importance of religious topics in the whole of his poetic creation; the main poems by A. Maceina are thoroughly analysed with the purpose of showing directly and indirectly expressed links between the content of poems and expression as well as his philosophical contributions on the relationship of subsistence and the creature. There is a gradual shift to religious topics, openly expressed by A. Maceina.

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9073
Updated:
2018-12-17 11:51:19
Metrics:
Views: 27    Downloads: 2
Export: