Lietuvos akademinis elitas 1922-1940 m.: sociokultūrinės raiškos tyrimų aspektai

LTPo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. mokslinėje spaudoje jau pateikta nemažai istorinių duomenų ir Pirmosios Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų intelektualų kultūrinės veiklos visuomenėje vertinimų, šios informacijos analizė sudaro galimybę nustatyti žymių mokslo asmenybių indėlio visuomenės kultūrinio ugdymo procese požymius. Šioje studijoje siekiama susisteminti istoriografijos žinias, atskleisti ir aktualizuoti šių dienų tyrimų požiūriu esminius tarpukario Lietuvos akademinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus, mokslinio diskurso tendencijas. Nors naujoje mokslo ir kultūros istoriografijoje dar nėra pakankamai išsamiai ištirti visų žymiausių Lietuvos mokslininkų kultūrinio socialumo veiksniai, tačiau skelbti duomenys byloja, kad XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje Vytauto Didžiojo universitete ypač ryškėjo pakilimas, kurį sąlygojo nauja Lietuvoje užaugusi ir užsienyje pasitobulinusi dėstytojų ir mokslininkų karta. Šie intelektualai aktyviau plėtojo mokslinę ir populiarią spaudą, skatino formalios ir neformalios kultūrinės veiklos visuomenėje aktyvėjimą, tarptautinius kultūrinius ryšius.

ENThe aim of this study is to analyse the interwar research of the scientific, societal and cultural interaction process in contemporary historiography, to examine and identify the trends in personal contribution to culture and public education. On the basis of the analysis it is stated that the historians of today attempt to analyse the ideological attitudes and the purposefulness of cultural expression of academic Lithuanian intelligentsia, which reflected the aspirations of the professorship to strengthen the Lithuanian national identity and national culture in the state, and linked the perspectives of self-consciousness of society members with the development of culture, which ought to have been based on the traditions of the Lithuanian nation, the perception of history, and on fostering of the Lithuanian language. As evidenced by research, some of the professorship was linking the ideological background of the formation of the Lithuanian cultural identity to Catholicism, while others – to the beginnings of the ancient pagan culture. Participation of researchers of higher educational institutions in the cultural life of the First Republic of Lithuania was partly analysed in the monographs of science and art researchers of the recent years, as well as in the academic works on the history of literature, which expand the knowledge and evaluations of historiography on the formation of the Lithuanian national cultural identity during the years of state independence.New research reveals the concerns of the university scientists about the issues of funding of cultural institutions, preservation of cultural heritage and its dissemination. The fact that historical significance of the cultural community attitude of scholars has gained little evaluation in synthetic or peer-reviewed university history publications, although that experience is relevant to today’s practice of culture development, is evaluated critically. Cultural activities have helped to unite the inter-war Lithuanian academic community, to build its social relations, however, there is no comprehensive and full analysis and evaluation of formal and informal peculiarities of consolidation possibilities of researchers, and of the role of cultural and public education activities.