Ginčas dėl Leibnizo kūninės substancijos sampratos
LTPasak tradicinės interpretacijos, Leibnizo metafizika yra idealistinė. Tikrovė, šio autoriaus nuomone, sudaryta iš į sielas panašių substancijų, o materialūs kūnai yra tik reiškiniai. Tradicinė interpretacija grindžiama įsitikinimu, kad brandžiosios Leibnizo pažiūros (nuo maždaug 1683 m.) šiuo klausimu iš esmės nesikeitė. Kai kurie tyrinėtojai meta iššūkį šiam požiūriui. Jų nuomone, Leibnizas kūnų atžvilgiu buvo ir idealistas, ir realistas (Hartz), keitė savo požiūrį į substancijos prigimtį (Garber). Straipsnio tikslas – atsakyti tradicinės Leibnizo interpretacijos kritikams.
ENLeibnizian metaphysics is traditionally held to be idealistic. It means that reality is composed of soul-like substances whereas material bodies are mere phenomena. The traditional interpretation presupposes that Leibniz’s view has not changed during the mature period (from 1683 onward). Some commentators have recently challenged this view. They claim that either Leibniz (despite inconsistency) was both a realist and an idealist (Hartz), or changed his view on the nature of substance (Garber). The aim is to defend the traditional interpretation and to reply to the arguments by realist commentators.
