Witoldas Gombrowiczius ir filosofija

LTStraipsnyje nagrinėjami Witoldo Gombrowicziaus literatūriniai, dienoraščių, paskaitų, eseistikos tekstai, interviu bei laiškai, taip pat prisiminimai apie jį, mėginant kuo nuosekliau rekonstruoti svarbiausią jo svarstytą filosofinę problematiką ir apibūdinti jo filosofavimo pobūdį. Gombrowicziaus filosofavimas įrašomas į platų Vakarų filosofinio mąstymo tradicijos kontekstą, o paskui tas kontekstas vis siaurinamas iki jam artimiausio, Jeano- Paulio Sartre’o egzistencializmo konteksto, nuo kurio atsispirdamas, Gombrowiczius specifikavo savo paties poziciją – griežtai apribojo sartrišką aktyvistinę laisvės ir savikūros sampratą, įvesdamas skausmo ir kęsmo problematiką. Edmundo Husserlio fenomenologinę transcendentalinio ego sampratą jis esmiškai modifikavo, paradoksaliai tapatindamas ją su savuoju aš. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į gyvenimo filosofiją, kurios nei Gombrowiczius, nei jo filosofiją nagrinėję autoriai neminėjo, svarbią siekiant suprasti jo mąstymo pagrindus. Taip pat svarstomi santykio tarp filosofinio ir literatūrinio mąstymo, filosofavimo asmeniškumo ar netgi privatumo, filosofinio mąstymo „įgyvendinimo“ ir kiti klausimai.

ENThe author of the article examines Witold Gombrowicz’s literary texts, diaries, lectures, essays, interviews and letters, as well as memoirs about him, trying to reconstruct the most important philosophical issues that concerned the writer and to describe the nature of his philosophizing. Gombrowicz’s philosophyzing is placed in the very broad context of the Western philosophical thinking tradition. Subsequently, that context is narrowed down to Jean-Paul Sartre’s existentialism which was closest to Gombrowicz and from which he specified his own position by strictly limiting Sartre’s concept of activistic freedom and self-creation and introducing the issue of pain and suffering. Gombrowicz fundamentally modified Edmund Husserl’s phenomenological conception of the transcendental ego, paradoxically identifying it with his own self. The author of the article also draws attention to the philosophy of life, mentioned neither by Gombrowicz nor the authors who researched his philosophy, which is important for understanding the foundations of writer’s thinking. He also analyzes the relationship between philosophical and literary thinking, the personality or even privacy of philosophizing, the “implementation” of philosophical thinking, and other issues.