Lietuvių etnogenezė: istoriografijos metmenys
LTStraipsnyje apžvelgiamos įvairios lietuvių etnoso kilmės teorijos, remiantis istoriniu kontekstu. Trumpai apibūdinama: pirmosios, dabar laikomos legendomis lietuvių etnogenezės teorijos - romėniškoji ir germaniškoji, J. Basanavičius lietuvių kilmės teorija, iš pietinių indoeuropiečių migraciją akcentavusių teorijų išsiskyrusi K. Būgos koncepcija, pirmosios XX a. pusės archeologų nuomonė, kad esą seniausi regiono gyventojai buvę finougrai, tradicine indoeuropiečių migracijos schema besirėmusios M. Gimbutienės teorija, išsami R. Rimantienės baltų kilmės koncepcija; autochtoninių archeologinių kultūrų perimamumą akcentuojanti ir istoriografijoje nusistovėjusias Europos suindoeuropietinimo schemas atmetanti A. Girininko teorija. Daroma išvada, kad vis dėlto dabar būdingas nuomonių pliuralizmas istoriografinės situacijos iš esmės nepakeitė. Istorikai pateikia arba itin apibendrintą ir dėl to mažai informatyvią baltų kilmės versiją, arba laikosi jau 8-ojo dešimtmečio pabaigoje pasiūlytos R. Rimantienės rytinių baltų kilmės koncepcijos. Archeologai puola į kitą kraštutinumą. Siekdami kuo išsamiau perteikti nuomonių įvairovę bei dėl naujausių tyrimų kylančius klausimus, jie tarsi pamiršta konceptualųjį lygmenį. Teigiama, kad turbūt nereikėtų per daug stebėtis, jog plačiojoje visuomenėje vis dar vyrauja romantiškasis lietuvių kilmės suvokimas, pagrįstas suprimityvintais fizinės indoeuropiečių migracijos vaizdiniais.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių etnogenezė; Istoriografija; Lithuanian ethnogenesis; Historiography.
ENThe article describes various theories of the origin of Lithuanian ethnos on the basis of historical context. The author presents short characteristics of the following works: first theories of Lithuanian ethnogenesis currently considered as legends, i.e. Roman and German, Jonas Basanavicius’ theory of Lithuanian origin, Karolis Būga concept which stood out from the other theories focusing on migration of southern Indo-Europeans, the opinion of archaeologists of 20th century stating that the first inhabitants were Finno-Ugrs, M. Gimbutienė theory based on traditional migration scheme, detailed conception of R. Rimantienė, and A. Girininkas theory that stresses continuity of autochthonic archaeological theories and declines Indo-European approaches so common in historiography. The author concludes that pluralism of opinions, which is currently funky, has not materially changed the situation in historiography. Historians offer extremely general and poorly informative version of Aistian origin or stick on R. Rimantienė concept of East Aistians offered in 1970s. Archaeologists run to another extreme. Aiming to express various opinions and questions arising out of the new research, they sometimes forget the conceptual level. It’s not a surprise that people at large believe in romantic origin of Lithuanians which is based on primitive pictures about physical migration of Indo-Europeans.
