Mamerto Indriliūno tekstai ir kontekstai: svarstymai apie kultūrą

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTŠiame straipsnyje gilinamasi į Mamerto Indriliūno (1920–1945) kūrybinį palikimą, kuris ilgą laiką buvo visai nežinomas, likęs tarpukario ir karo metų leidiniuose. 2019 m. literatūrologo Virginijaus Gasiliūno parengti raštai liudija buvus jau brandų kultūros žmogų, kuriam rūpėjo aiškintis, kas yra menas, ką reiškia literatūra, kokie šiuolaikinės kultūros iššūkiai. M. Indriliūnas siekė svarstyti esminius estetikos klausimus, kuriuos kėlė XX a. filosofai, gilinosi į savo laiko autorių kūrybą, ėmėsi vertimų, analizavo lietuvių meninės raiškos specifiką. Kultūrologiniai tekstai neatrodo pasenę iki šiol, todėl įdomu aptarti jų pasirodymo kontekstus, analizuoti sąsajas su kitais to meto autoriais. Išskirtina yra tai, kad nemažai M. Indriliūno nurodytų kultūros problemų tebėra aktualios iki šiol, ypač tai pasakytina apie santykį su savo kultūriniu paveldu.

ENThis article describes Mamertas Indriliūnas’ texts, which were written on the eve of the Second World War and already during the war and remained completely unknown. One of the most important themes is culture, which is perceived as belonging to everybody, without excluding any classes. He emphasizes the idea of decentralization, encourages intellectuals of his generation not to be afraid of the countryside, to draw new creative impulses from this environment. At the same time, he emphasizes that culture cannot be based on the same forms: as life changes, so does creative work. Indriliūnas notices the lack of inwardness in Lithuanian culture, associates it with superficial spirituality, more external than internal, therefore it encourages religious renewal, a new spirit of Christianity. These texts were an imperative both for himself and for his generation, which came to cultural life at this time of epoch-making: it is the generation of Vytautas Mačernis, Bronius Krivickas, Kazys Bradūnas, Henrikas Nagys, Alfonsas Nyka-Niliūnas.