Pedagogų gyvenimo stiliaus (pagal R. Kern) ypatumai

LTPedagogo profesija gali būti pasirenkama kaip būdas kompensuoti savo menkavertiškumą. Tai atsispindi pedagogo gyvenimo stiliuje. Gyvenimo stiliaus svarba pedagoginiams santykiams skatina juos tyrinėti ir tuo pagrindu numatyti pedagogų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo programų kryptį. [...] Šio tyrimo tikslas yra atskleisti mokytojo gyvenimo stiliaus ypatumus. Tyrime dalyvavo 313 Lietuvos mokyklų mokytojai. Tiriamųjų amžius - nuo 20 iki 60 metų. Tyrimui buvo pasirinkta R.Kerno gyvenimo stiliaus skalė [...]. Faktorinė analizė išskyrė du tolygios vertės faktorius. Pirmąjį – santykių faktorių (15,2%) – sudaro perfekcionizmo, noro įtikti, savęs vertinimo, lūkesčių subskalių rodikliai. Antrąjį faktorių (14,4%) atstovauja kontrolės subskalės rodikliai, atskleidžiantys santykių realizavimo būdą. Taksonominė analizė išskyrė keturis gyvenimo stiliaus derinius. Pirmosios grupes pedagogai (26%) pasižymi aukštais kontrolės ir lūkesčių bei vidutiniškais perfekcionizmo, noro įtikti, savęs nuvertinimo rodikliais. Antrosios (27%) - visi rodikliai yra vidutiniai. Trečiosios (18%) turi žemus kontrolės ir aukštus perfekcionizmo įverčius. Ketvirtajai grupei priklauso pedagogai (29%) su žemais kontrolės ir perfekcionizmo rodikliais, likusieji rodikliai yra vidutiniški. Esmingai didesnė mokytojų perfekcionizmo, savęs nudrąsinimo gyvenimo stiliaus temų raiška galėtų būti susijusi su siekiu kompensuoti universalų menkavertiškumo jausmą pasirenkant pedagogo profesiją. Išskirti keturi gyvenimo stiliaus deriniai galėtų būti nepageidautinų santykių su mokiniais, kolegomis šaltiniu. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kern, R.; Pedagogai; Gyvenimo stilius.

ENThe pedagogue’s profession may be chosen as a way of compensating one’s inferiority. This is reflected in the lifestyle of a pedagogue. The importance of lifestyles for pedagogical relations necessitates their study and the planning of the educational and training programmes on this basis. This research aims to reveal the peculiarities of the teacher’s lifestyle. 313 teachers of the Lithuanian schools took part in the research. Their age ranged from 20 to 60 years old. R. Kern’s lifestyle scale was chosen for the research. Factor analysis distinguished two factors of equal value. The first one – the factor of relations – consists of the indicators of the subscales of perfection, the need to please, self-esteem, and expectations. The second factor is represented by the indicators of the subscale of control that reveal the way the relations are realised. Taxonomic analysis distinguished four combinations of lifestyles. Pedagogues in the first group distinguish themselves by high indicators of control and expectation and average indicators of perfection, the need to please and self-esteem. All the indicators of the second group are average. The third group has low values of control and high values of perfection. The fourth group consists of pedagogues with low indicators of control and perfection, while the remaining indicators are average. A significantly higher presence of the perfectionist and self-discouraging lifestyles may be related to the need for compensating the universal feeling of inferiority by choosing the pedagogue’s profession. The four combinations of lifestyles that were distinguished could be a source of undesirable relations with students and colleagues.