Kaukazo kraštai XX amžiaus lietuvių kultūros akiračiuose ir Sigito Gedos kūryboje
LTKaukazo kraštai nuo XX a. pradžios buvo stiprus daugelio Lietuvos m enininkų ir intelektualų traukos laukas. Šie kraštai kerėjo Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Vincą Krėvę-Mickevičių, Antaną Vienuolį-Žukauską, poetą Jurgį Baltrušaitį (1873-1944) ir jo sūnų menotyrininką Jurgį Baltrušaitį (1903-1988). Pietų Kaukazo regionas pateko į geopolitines Gintaro Beresnevičiaus vizijas ir svarstymus apie lietuviškos imperijos kūrimą, Rytų Europą pratęsiantį iki krikščioniškosios Užkaukazės. Kaukazo kraštų kultūra taip pat traukė Sigito Gedos dėmesį. 1966 m. baigęs Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir pakeliavęs po Kaukazo kalnynus, kurie paliko jam gilų būties pirmapradiškumo įspūdį (Kubilius 1996 550), jis sukūrė pirmąsias knygas: "Pėdos" (išspausdinta 1966) ir "Strazdas" (1967). Gamtovaizdžių palyginimų poetinėse metaforose gausu visoje įvairių laikotarpių Gedos kūryboje. Kaukazo gamta ir kultūra žavėjo ne vieną lietuvių meno kūrėjų kartą. Kalnų peizažo ir rytietiškos kultūros pajauta skatino meditacijos stilistiką, nuasmenintą kalbėjimą, žiūrėjimą iš ilgalaikės perspektyvos, amžinybės pojūtį ir susidomėjimą orientine ornamentika, kuri yra kosminės kilmės. Kita vertus, Kaukazo kraštų istorija buvo atspirtis lietuviams domėtis senovės civilizacijomis, persų, arabų musulmonų, Bizantijos kultūromis. Geda taip pat gilinosi į kultūrinį Kaukazo kraštų palikimą, o domėdamasis Užkaukazės, persų, hetitų, šumerų ir kitų senovės kultūrų literatūra, ieškojo literatūros pradmenų ir visuotinių žmonijos vertybių. Plėtodamas kultūrų dialogą ėmėsi sudėtingų meninių vertimų.Tad straipsnyje aptariamos įvairios Lietuvos ir Kaukazo kraštų kultūrų dialogo formos, kurias svariai praturtino Gedos išverstas sakralinis armėnų kūrinys - Grigoro Narekaci Sielvartingų giedojimų knygos. Dialogo kultūrą praplėtęs vertimas atskleidė neįžvelgtų lietuvių literatūros klodų, kurie atskilo nuo palyginimų, atvėrė sakraliųjų kūrybos atodangų ir kultūros tapatumo bruožų. [Iš straipsnio, p. 245]Reikšminiai žodžiai: Geda; Kaukazas; Kultūrų dialogas; Narekaci; Meninis vertimas; Kultūros savivoka; Sigitas Geda; Caucasus; Cultural dialogue; Narekaci; Artistic translation; Comparison cultural perception.
ENThe Caucasus region and culture attracted many Lithuanian artists and intellectuals. The famous Lithuanian painter M. K. Čiurlionis, the great writers and poets (O. Milašius, V. Krėvė, A. Vienuolis, J. Baltrušaitis), prominent art historian J. Baltrušaitis and others admired and studied the Transcaucasus culture. The South Caucasus region entered the geopolitical Lithuanian vision of essayist G. Beresnevičius. The early lyric of Geda was inspired by the beauty of Caucasus nature. He continued the tradition of many Lithuanian creators and searched for the primordial world in the periphery of Europe and Asia. The aspiration led him to the Caucasus culture and comparative point of view. Thus the article discusses how Caucasus region - both its nature and culture - influenced Lithuanian creators during the 20th century. It discusses the Lithuanian translation of Armenian religious motets of Grigor Narekaci by Sigitas Geda. The article reveals the cultural context of the translation and the traces it left in the comparative literary mind, exposed in the Diaries of the distinguished Lithuanian poet, writer and translator. [From the publication]
