Skrydis su ImmanuelIu Wallersteinu, arba kaip pasaulinė sistema pateko į blaškos zoną

LTStraipsnyje aptariamos pagrindinės epistemologinės prielaidos bei mokslotyrinės išvados, kuriomis Immanuelis Wallersteinas, vienas iškiliausių XX–XXI a. socialinio mokslo atstovų, grindžia savo pasaulinių sistemų analizę. Apibūdinama istorinė gamtotyros ir humanitarinių mokslų kaip dviejų nesutaikomų pažinimo kultūrų takoskyra. Atskleidžiamos faktinės tradicinių socialinės krypties mokslo šakų radimosi aplinkybės. Galiausiai nurodomos priežastys, kodėl šių dienų universitetinėje struktūroje vyraujantys socialinės krypties mokslo dalykai laikytini nepakankamais dabartiniam pasauliui nagrinėti ir aiškinti. Kartu išryškinamos vertybinės pasaulinių sistemų analizės nuostatos, kurių branduolį sudaro gilus dorovinis įsitikinimas, jog istoriografiniais ir visuomeniniais tyrimais įgytos žinios apie nūdienos pasaulio sandarą bei eigą mokslininką įpareigoja pasaulyje veikti ne tik siauresniais akademiniais būdais, bet ir įsitraukti į platesnes bendruomenines pastangas globalią padėtį gerinti taip, kad turima didžiulė ūkinė ir kultūrinė nelygybė tarp galingųjų ir vargingųjų pasaulio kraštų kuo greičiau, kuo labiau sumažėtų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Immanuel Wallerstein; Mokslotyra; Epistemologija; Istoriografija; Metodologija; Immanuel Wallerstein; Science studies; Epistemology; Historiography; Methodology.

ENArticle discusses the main epistemological premises on which Immanuel Wallerstein – one of the most outstanding representatives of historical social science from the second half of the twentieth century and until this day – secures his world-systems analysis. The emergence of the conflict between natural science and the humanities as two rivaling noetic cultures is characterized. The social and historical circumstances for the separation of social science into six distinct disciplines are exposed. Finally, the reasons for the critique of contemporary social science as incapable of understanding and thus explaining the complex structural changes of the modern world system are presented. The article concludes that the epistemological premises underpinning Wallerstein’s world-systems theory can be understood properly only in connection with his deeply ethical attitude toward the world. Wallerstein engaged the world as a scholar with the intention of furthering the just causes of the struggle against the many global economic and cultural inequalities. He voiced the deep need for the transformation of the modern worldsystem into something better. [From the publication]