Mirties egzistencialinės analitikos aporijos

LTŠiame tekste pristatysime mirties egzistencialinės analitikos dekonstrukciją, kurią Derrida pateikia savo knygoje Aporijos: mirti - laukti (šalia) „tiesos ribų“ (toliau - Aporijos). Mirties eg zistencialinė analitika yra štai - būties mirtingumo ir santykio su savo mirtimi analizė, kurią Heideggeris pateikia Būtyje ir laike. Derrida parodo Heideggerio teksto nedarnumą, kuris iškyla dėl dviejų jo siekių - mąstyti pirmapradį laikiškumą ir mąstyti savastį, - tarpusavio nedarnumo. Šiam nedarnumui atskleisti Derrida naudojasi aporijos figūra, kuri įtraukiama į Heideggerio diskursą ir panaudojama išardant jį iš vidaus. Viena šios dekonstrukcijos prielaidų yra Levino pateikta Heideggerio kritika; deja, šiame tekste apie šią kritiką ir jos ryšį su dekonstrukciją galėsime tik užsiminti. Tiek Heideggeris, tiek Levinas yra itin svarbūs pačiam dekonstrukcijos projektui - jų atliekama metafizinės tradicijos kritika yra viena iš dekonstrukcijos projekto rasties sąlygų. Dėl to mirties egzistencialinės analitikos dekonstrukciją, per mirties patirties aptarimą tematiškai sujungianti šiuos tris filosofus, įgauna išskirtinę svarbą pačiam dekonstrukcijos projektui. Jos aptarimas galėtų praturtinti Lietuvos filosofinį diskursą, kuriame vėlyvasis Derrida kūrybos periodas (jam priklauso mūsų aptariami tekstai) nagrinėjamas ir aptarinėjamas ne taip išsamiai kaip ankstyvasis [p. 135].