Dialogo, teksto ir prasmės tapatybės klausimai Gadamerio ir Derrida pokalbyje

LTŠio straipsnio motyvas - sunkumai nagrinėjant Derrida tekstus A. Sverdiolo vedamuose šiuolaikinės filosofijos seminaruose A. J. Greimo centre. Daugelis filosofinių tekstų nėra lengvai perskaitomi, todėl reikia nemažai pastangų, kad tekstas taptų suprantamas ir paaiškėtų patys dalykai. Būtent šiuo aspektu Derrida tekstai yra ypatingi. Labiausiai trikdydavo tai, kad su juo nėra paprasta pradėti kalbėtis, ginčytis dėl dalykų, sakyti: „taip, dalykai yra tokie...“ arba: „ne, čia jis klysta ir dalykai yra visai kitokie...“ Nagrinėjant Balsę ir fenomeną buvo lengviau ginčytis su Husser- liu nei su Derrida. Visai ne dėl to, kad Derrida duodavo „galingų ginklų“ suprasti ir kritikuoti Husserlį. Sutarti su Husserliu taip pat buvo lengviau. Jis tiesiog įtikindavo, kad dalykai yra tokie, o ne kitokie, tiesiog buvo lengviau patirti jo aiškinamų dalykų akivaizdumą. O štai nagrinėjant Derrida ir „sekant pėdsakų pėdsakais“ supratimo pastanga sustodavo. Sustodavo ne atsitrenkusi į sieną, bet kažkaip pasimetusi. Tai labiausiai ir glumindavo [p. 79].

ENThis article deals with relationships between Gadamers hermeneutics and Derrida’s deconstruction through the topics of text and identity of meaning. It is the question of the conditions of “conversation” between hermeneutics and deconstruction that starts all discussion. The article, by searching for their affinity and difference, analyses their origins and relationship with Heideggerian destruction of Western ontology. Further, the problems of text interpretation are examined that arise from Gadamers hermeneutic and his attitude towards textual identity. Afterwards, attitudes of Derridean deconstruction towards identity of meaning, peculiarity of deconstructive strategy and its notion of text are analyzed. Finally, the article, by returning to the question of dialogue, seeks to reveal the possibilities of dialogue.