Švenčionių, Ašmenos ir Svierių apskričių žydų likimas (1941-1943)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English
• Rusų kalba / Russian

LTRytinių Lietuvos žemių, tarp jų ir Švenčionių krašto, valstybinė priklausomybė ir etninė struktūra dažnai keitėsi. Nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susikūrimo XIII amžiuje Švenčionių kraštas buvo Lietuvos valstybės dalis. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės (Respublikos) padalijimo 1795 m. Švenčionių, Ašmenos ir Svierių (šaltiniuose vartojamas ir pavadinimas „Svyrių") žemės, kaip ir didžioji Lietuvos dalis, atiteko carinei Rusijai ir po to priklausė Vilniaus gubernijai. Švenčionys tapo apskrities centru. Nuo 1843 m. Vilniaus guberniją sudarė 7 apskritys, tarp jų buvo ir Švenčionių bei Ašmenos apskritys. Svieriai tuomet priklausė Švenčionių apskričiai. 1847 m. gyventojų revizijos duomenimis Vilniaus gubernijoje gyveno 68 424 žydai, Švenčionių apskrityje - 3720, Ašmenos apskrityje - 6981, o Svierių miestelyje - 491 žydas [p. 13].

ENThe state dependence and ethnical structure of the Eastern parts of Lithuania, including the region of Švenčionys, was changing repeatedly in the course of history. Since the creation of the Grand Duchy of Lithuania in the 13-th century, the region of Švenčionys has been a part of the Lithuanian state. After the third partition of the Lithuanian-Polish statė (Republic) in 1795, the lands of Švenčionys, Oshmyany and Svir, alongside with a larger part of Lithuania, went to the Tsarist Russia and belonged to the Vilnius Province. Švenčionys became the centre of the region. Since 1843, 7 regions belonged to the Vilnius Province, including those of Švencionys and Oshmyany. Svir belonged to the Švenčionys region at the time. According the census of 1847, there were 69,424 Jews residing in the Vilnius Province, 3,720 in the Švencionys region, 6,981 in the Oshmyany region and 491 in the town of Svir.