Communication and cooperation in group learning as a basis of social competence

LTSocialinė kompetencija, kurios reikia piliečiams, siekiantiems savų tikslų, yra vis sudėtingesnė, reikalauja daugiau žinių ir gebėjimų, ne tik siaurai apibrėžtų įgūdžių. Akivaizdu, kad Europai pagrindiniu iššūkiu gali tapti ne informacinės technologijos ar verslumas, o būtent socialinė kompetencija. Ir tai įmanoma pasiekti per mokymąsi. Diskusijose apie mokymąsi ir mokymosi kokybę mokymosi aplinka ir mokymosi kontekstas aptariami neatsiejamai kaip mokymosi kokybės garantas. Mokymosi aplinka suprantama kaip kompleksinė sąvoka, apglėbianti mokymosi vyksmą, pedagogo asmenybę, taikomus mokymosi metodus, technologijas, priemones, grupėmis besimokančiųjų tarpusavio sąveiką. Kitaip tariant, mokymasis suprantamas kaip socialinis reiškinys, kuriame žinių kūrimas vyksta dalijantis, bendradarbiaujant, sąveikaujant. Kryptingas ir patrauklus mokymasis gali vykti bet kokioje institucijoje (šeimoje, mokykloje, universitete ir kt.) grupėje ar bendruomenėje. Gyvenimo pokyčiai sąlygoja ugdymo idėjų kaitą, vyksta naujų, efektyvesnių mokymosi teorijų apie mokymą mokytis ir inovatyvių mokymo(si) metodų paieškos. Ne mažiau svarbus socialinės kompetencijos santykis su mokymo procesu ir jo organizavimu. Todėl mokymo procese pedagogas visų pirma yra šio proceso organizatorius ir kūrėjas, kuriam būdingi bendradarbiavimo gebėjimai, pavyzdžiui, skatinti besimokančiuosius sąveikai ir efektyviai veiklai, siekiant mokymosi tikslų. Vienas svarbių pedagogo uždavinių - kurti lanksčią, mokymuisi palankią aplinką. Socialinės kompetencijos vystymas turėtų būti suprastas kaip integrali mokymosi proceso dalis, padedanti besimokantiesiems tarpusavyje sąveikauti, sėkmingai mokytis. Todėl socialinės kompetencijos (bendravimo ir bendradarbiavimo) vystymas galėtų būti integruotas į curriculum, naudojant mokymosi grupėse metodus, dirbant komandoje.Tyrimo objektas - Belgijos ir Lietuvos pedagogų ir besimokančiųjų socialinė kompetencija. Tyrimo tiksiąs- atskleisti Belgijos ir Lietuvos studentų ir dėstytojų socialinę kompetenciją, lyginant ir išryškinant subjektų bendravimą bei bendradarbiavimą taikant mokymosi metodus. Nusakytas bendravimo ir bendradarbiavimo kaip socialinės kompetencijos pamatas. Paaiškėjo, kad socialinė kompetencija reiškiasi per veiklas, mokymąsi. Todėl ji gyvybiškai svarbi šiuolaikiniam jaunam žmogui, siekiančiam tapti nepriklausomu, gebančiam būti kompetetingu piliečiu. Kita vertus, socialinė kompetencija besimokantiesiems suteikia reikalingų įgūdžių: susidoroti su iššūkiais, palaikyti ir ugdytis draugiškus santykius, būti efektyviems mokymosi procese, prisidėti prie bendruomenės ir grupės veiklos; Taikant mokymosi metodus, palyginti Belgijos ir Lietuvos studentų ir pedagogų tarpusavio sąveiką mokymosi aplinkoje. Išvadose teigiama, jog mokymosi metodų taikymo įvairovė yra akcentuota visuose švietimo sistemos lygmenyse, nes tobulina asmens socialinę kompetenciją. Todėl svarbu dėstytojams turėti ir demonstruoti aktyviųjų metodų taikymo kompetencijas. Šios kompetencijos nėra išmokstamos visam gyvenimui, jos turi būti nuolat atnaujinamos. Dėstytojų pastebėta (Belgija, Lietuva), kad studentai įsisąmonina, jog sėkmingas jų darbas priklauso nuo kitų grupės narių sėkmės; bendradarbiavimas padeda įsisavinti naujai pateiktą studijų medžiagą; suaktyvėja sąveika tarp atskirų grupės narių (heterogeninis santykių atsiradimas). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad abiejuose šalyse (Belgija, Lietuva) populiarus Darbo grupėse metodas. Galima teigti, jog grupėje esant tinkamam vaidmenų suderinamumui kiekvienas jos narys galės pajusti, kokį didelį įnašą jis sugeba įnešti į grupę.Tai ypač aktualu kalbant apie silpnesnių gebėjimų studentus ar tuos, kurie nepasitiki savo jėgomis. Prisiimdami sau tinkantį vaidmenį jie sulauks didesnio pripažinimo ir įvertinimo iš kitų grupės narių. Tokiu būdu bus skatinama kiekvieno grupės nario mokymosi motyvacija. Grupėje vyks mažiau konfliktų, nes besimokantieji vertins savo unikalų įnašą ir nekonkuruos dėl vaidmenų su kitais grupės nariais. Iš atliktų tyrimų išryškėjo, kad: respondentai (dėstytojai ir studentai) teigiamai vertina mokymosi metodus, kadangi jie pripažįsta, jog studentai mokydamiesi ir sąveikaudami kartu su kitais nuolat bendrauja ir teikia pagalbą vienas kitam, aktyviai dalyvauja grupės veikloje ir nevengia prisiimti atsakomybės už bendrą darbą. Abiejų šalių (Belgija, Lietuva) dėstytojai sutinka, kad mokydamiesi grupėse studentai įgyja ir tobulina socialinę kompetenciją. Taip skatinamas jų bendravimas ir bendradarbiavimas.

ENSocial competence is important to people in seeking their goals, and it becomes more complicated, as requires better knowledge and skills. It is evident that a basic challenge for Europe may become not technologies or business skills but the social competence. It can be reached through learning. Educational environment is understood as a complex of learning process, personality of a teacher, learning methods, technologies, means, and interaction of learners. Otherwise, learning is conceived as a social phenomenon where knowledge is gained by sharing, cooperation and communication. Purposeful and attractive learning can take place in any institution (family, school, university, etc.), group or community. Life changes determine new ideas, more effective theories on learning and stipulate the search for new educational methods. Cooperation and collaboration in the article is described as the basis of sodai competence. From research it is dear that sodai competence is revealed through learning and other educational and sodai activities. So it is vitally important for young people in striving for independence and becoming a competent citizen. Otherwise, soda! competence forms necessary skills in fighting challenges, keeping friendly relations, seeking effective learning, joining community or group activity. In empirical research is performed the comparative research, where were compared interactions between teachers and students in Belgian and Lithuanian contexts within the teaming environments.