LTJau dvidešimtąjį kartą minėdami apgintos laisvės metines, dažnas galbūt bandysime prisiminti, ką išgyvenome 1991 -ųjų sausio 13-ąją. Tačiau, įvykiams nenumaldomai grimztant praeitin, išsitrina anuomet patirtų išgyvenimų aštrumas, atmintis neįstengia atkurti net greta stovėjusių, kartu skandavusių „Lie-tu-va" žmonių veidų. Juo labiau neprisišauksi tą naktį mus užvaldžiusios dvasios būsenos. Ji - ne įvykis, kurį gali paminėti. Dvasios būsenai negalioja sukaktys, nors tik ji tada buvo neatremiamas mūsų ginklas. Pirmųjų Sausio metinių dienomis pasirodžiusi „Gyvoji barikada", smulkiomis raidėmis surinkta ant kone laikraštinio popieriaus, bet išleista nelabai šiais laikais įsivaizduojamu 20 000 egzempliorių tiražu, buvo bandymas parodyti, kokie mes - žuvusieji, sužeistieji ir visi kiti - tą naktį buvome. Subrendo karta, į pasaulį atėjusi po 1991 metų sausio. Noriu tikėti, kad Lietuvai lemtingi Sausio įvykiai tiems jauniems žmonėms reiškia kažką daugiau nei tėvų sentimentai, ir viliuosi, jog ši knyga kukliai pasitarnaus anų tragiškų ir didingų dienų bei Lietuvos laisvės gynėjų atminimui [p. 5].