Papildomojo ugdymo koncepcija reformuotoje Lietuvos švietimo sistemoje XX a. pabaigoje

LTXX a. pabaigoje Lietuvoje kurta ugdymo diferencijavimu, integravimu besiremianti švietimo sistema, remiantis Lietuvos švietimo koncepcijos (1992) nuostatais ir Bendrųjų programų (1997) reikalavimais. Tada laikytasi vieno – perimamumo principo, nenutrūkstamo ryšio ne tik tarp atskirų ugdymo grandžių, bet ir tarp ugdymo sričių. Švietimo, kaip socialinės institucijos, misija – puoselėti visuomenę, kaip puikiai koordinuotą visumą, saugančią ir plėtojančią savo kultūrą. Papildomasis ugdymas – sudėtinė ugdymo proceso dalis, turi įtakos asmenybės formavimuisi, todėl ypač svarbi jo kokybė, kuri ir lemia rezultatus. Parengti valstybės strateginiai dokumentai bendrojo lavinimo mokyklų papildomojo ugdymo proceso kokybės nereglamentavo. Tai palikta bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenių nuožiūrai. Šiame straipsnyje pateikiami papildomojo ugdymo tyrimų rezultatai, kuriais siekiama pristatyti XX a. pabaigoje Lietuvoje reformuotą papildomąjį ugdymą, apibrėžti kai kurias jo raidos kryptis, apibūdinti reikšmę švietimo sistemoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrojo lavinimo mokyklos; Papildomasis ugdymas; Laisvalaikis; Užklasinė ir užmokyklinė veikla; Papildomojo ugdymo proceso dalyviai; Secondary school; Complementary education; Leisure; Out-of-school activities; Subjects of the process of complementary education.

ENAt the end of the 20th century Lithuania was developing an educational system based on differentiation and integration in accordance with the provisions of the Lithuanian Education Concept (1992) and the General Curricula (1997) requirements. The principle followed then was one – that of transferability, uninterrupted link not only between separate education links but also between areas of education, The mission of education as a social institution is to cherish the society as an excellently coordinated entirety protecting and developing its culture. Additional education is a component of the educational process which has impact on formation of the personality, which is why its quality determining the results is of particular importance. State strategic documents drafted did not regulate quality of the additional education process at general education schools. This is left up to communities of general education schools. The article presents research results of additional education which aim at presenting additional education reformed in Lithuania at the end of the 20th century, defining some development directions thereof and describing its value in the educational system.