Kaip radosi profesionalusis lietuvių teatras
LTAmžių sandūros dešimtmetis (1894-1904), kai vietoje vakaronių, "naminių" vaidinimų paplito jau teatrinio pobūdžio vaidinimai, išeivių teatrų pavyzdžiu rengiami pradžioje daugiausia moksleivių, studentų bei jaunuomenės, įvardintinas kaip slaptųjų lietuviškųjų vakarų arba klojimo teatro laikotarpis. Tai buvo vadinamojo universitetiškumo bei juodžemiškumo, kai pirmoji lietuvių studentų karta dar jautė glaudų ryšį su kaimo pastoge, bendradarbiavimo, bendravimo vaisius. Tai buvo ir anticarinių nuotaikų išraiška. Nuo represijų nukentėjo beveik visi inteligentai bei aktyvesnieji veikėjai, bet spauda buvo atgauta, o netrukus ir Didysis Vilniaus seimas pareiškė lietuvio valią. Žandarai buvo priversti nuolaidžiauti. Tai buvo sąmonėjančio lietuvio veiklos dešimtmetis, kai visa tauta tarsi pakilo šviečiamajai bei kultūrinei veiklai. Leidus savame krašte dirbti lietuviams mokytojams, atsirado įvairių sričių kultūros darbuotojų, kaime paplito lietuviška spauda-jau ne knygnešio slaptai atnešta [p. 47].
ENFolk shows of the late 19th century performed in a parlour or a barn are regarded as the sources of professional Lithuanian theatre. The emergence of Lithuanian professional theatre was to the large extent influenced by both national revival of the late 19th century and particularly the activities of the noted Lithuanian cultural worker Vincas Kudirka. In the early 20th century Lithuanian theatre emerged due to the assistance of diverse public organizations and the related amateur drama performances. The first manifestation of Lithuanian professional theatre is considered to be the drama artists' community in Vilnius which was legitimated in 1912.
