LTMato Slančiausko veiklumą skatino du pašaukimai. Duoną sau ir šeimai jis pelnė versdamasis siuvėjo amatu. Godus knygų skaitymas jau nuo pat mažumės išugdė jo dvasinius polėkius. Materialioji ir dvasinė veiklos pusės darniai sutarė vienoje asmenybėje. Kur nuvykęs, kaimo žmogų nudžiugindavo ne tik puikiai pasiūtu drabužiu. Lengvai su juo rasdavo ir bendrą kalbą. Buvo puikus pasakotojas, didelis dainų mėgėjas - tuo paskatindavo ir kitą atsiverti. Dėl to lengvai tapo paprastų kaimiečių atmintyje sukauptų dvasinės kūrybos lobių fiksuotoju ir saugotoju nuo pražūties. Lauryno Ivinskio kalendoriai, Fedro pasakėčios, Motiejaus Valančiaus "Palangos Juzė" su puikia pratarme, skatinančia kreipti atidą į vis besikeičiančius papročius ir juos lydinčią žodinę kūrybą, ir, kita vertus, tos kūrybos gausa tėviškėje ir aplinkiniuose kaimuose, - visa tai orientavo M. Slančiauską į tautosakos rinkimo ir - dar daugiau - jos rinkimo skatinimo kelią [p. 53].
ENThis year the 150th anniversary of the birth of Matas Slančiauskas, a merited collector of folklore, cultural worker of Northern Lithuania has been commemorated.The conference with regard to this event was held at the Matas Slančiauskas Gymnasium in Joniškis, where his vocal and verbal folklore collections including those of riddles, proverbs and sayings have been reviewed and estimated in the report "The folklorist Matas Slančiauskas" by Kostas Aleksynas with a partical attention drawn to the field of linguistic expression being in a closer relationship to the author of the report.