Society and elementary school relations in Lithuania in 1918-1940

LTSiekiant suvokti švietimo kaitą visuomenėje ir įvardinti mokyklos sąsajas su artimiausia bendruomene pasitelktas retrospektyvinis edukacinės aplinkos tyrimas. 1918 metais atkūrus nepriklausomybę, švietimo politikos veiklos pagrindu tapo švietimo reforma. Ji apėmė visas švietimo sistemos grandis, nusakė esminius demokratinės visuomenės kūrimo principus. Per trumpą laiką buvo parengti ne tik teoriniai, bet ir teisiniai reformos dokumentai, pradėti praktiniai įgyvendinimo darbai. Prie švietimo organizavimo ir valdymo prisidėjusių asmenų ir iniciatyvios visuomenės pastangomis 1918-1940 metais pertvarkytas mokyklos mokymo turinys: atnaujintos mokymo programos, leisti originalūs vadovėliai ir mokymo priemonės, tobulinti mokymo planai. Mokymo formų bei metodų paieška, mokytojų kvalifikacijos kaita rodė visuomenės poreikius atitinkančius švietimo bendruomenės siekius. Edukologinio tyrimo pagrindu formuojamas supratimas, kad pradžios mokyklos ir visuomenės santykiai 1918-1940 metais - švietimo sistemos atskirų grandžių veiklos požymių raiška. Socialinėje erdvėje teoriškai išskirti trys švietimo sistemos struktūriniai lygmenys: mikro-, mezo- ir makro-. Jų statusą ir skirtingą hierarchinę poziciją sąlygoja funkciniai ryšiai (priklausomybė ar pavaldumas): mikrolygmenyje sąlygos, asmens savybių, mokymosi motyvacijos, įtaka poelgiams bei pasaulėžiūrai; mezolygmenyje įvairių valstybėje esančių ir švietimu suinteresuotų grupių, institucijų, organizacijų poveikio priemonės ugdymui; makrolygmenyje išskirtinas valstybės vaidmuo derinant švietimo ir užimtumo sistemų veiklą. [Iš leidinio]

ENIn order to understand the way education was changing in the society and to explain how a school is related to the closest community, retrospective study of educational environment was made. In 1918, upon restoration of independence, the reform of education has served as a basis for educational policy. It covered all links of the system and described the key principles for development of the democratic society. Over a short period of time, not only theoretical but also legal reform documents were designed and the practical activities of implementation commenced. Due to people who contributed to organization and management of education and with the help of initiative public—during 1918-1940—the content of teaching was reorganized: curricula were updated, original textbooks and teaching tools were published, and teaching plans were improved. Search for teaching forms and methods as well as change in teacher qualifications underlined aims of the education community that corresponded to the needs of society. Educology research helped shaping a perception that the interaction between the primary school and society in 1918-1940, provides evidence of the activity of the separate links of the education system. Three structural system levels are theoretically underlined in the social space: micro-, mezzo-, and macro-. Their status and different hierarchical position is preconditioned by functional relations (dependency and subordination): in the micro level—conditions, personal character traits, learning motivations, impact on actions and world perception; on the mezzo level—for development of measures of effect aimed at education stakeholders of various state levels; on the macro level—the role of the state in coordinating the activity of education and employment systems.