Gyvačių žolynai: tradicinės vaistažolės nuo gyvačių įkandimo

LTLietuvių tautosakoje minimi žolynai nuo gyvatės įkandimo. Iš mūsų krašte užrašytų pasakojimų sužinome, kad šie augalai dažniausiai išsiskiria savo šaknų forma: ji gali būti panaši į gyvatę arba labai trumpa ir stora, nes buvusi „nukąsta“. Pastarąjį bruožą turi ne vienas augalas, tačiau tik keletas jų pasižymi vaistinėmis savybėmis, tinkamomis gyvatės įkandimui gydyti. Tautosakoje tikslus šių žolynų pavadinimas nėra atskleidžiamas, visi jie vadinami bendriniais žodžiais: gyvatžolė, žalčiažolė, kirm ino žolė ir pan. Tačiau išanalizavus Lietuvoje ir Europoje vyravusią tradicinę gydymo vaistažolėmis praktiką, minėtuosius gyvačių žolynus galima identifikuoti [p. 44].

ENIn Lithuanian folklore, herbs used for treating a snake bite are referred to as generic words: serpent grass, green snake herb, worm grass, etc. These plants usually stand out in the form of their roots: they may be sim ilar to a snake or very short and thick because it has been "bitten off". M any plants had such roots, but only a few have m edicinal properties. These plants (Lat. Ophioglossum vulgatum, Plantago major and Planlago lanceolata, Stachys officinalis. Polygonum bistorta, Filipendula ulmaria, Echium vulgare) are identified on the basis of more general knowledge of traditional medicine in Lithuania and Europe.