Wileńskie aniwersarze imienin Augusta III w świetle prasy informacyjnej z epoki. Opracowanie i edycja źródłowa

LTValdant Saksams, ypač Augustui III, rugpjūčio pradžioje Vilniuje buvo iškilmingai švenčiamos valdovo vardinės. Katalikų bažnyčioje vardo suteikimas siejamas su krikšto sakramentu. Iškilminga vardinių šventė solinezanto garbei turėjo priminti jo priėmimą per krikštą į krikščionių bendruomenę. Valdovo vardo diena buvo švenčiama labai iškilmingai. Ceremonijoje reikšmingai susipina dvi sferos: sacrum ir profanum; svarbiausias pirmosios sferos elementas - tai šv. mišios už valdovą, antrosios - iki vėlyvos nakties trunkanti puota. Abiejų Vetinų vardinės buvo švenčiamos rugpjūčio mėnesį, lotyniškas mėnesio pavadinimas buvo suteiktas Romos imperatoriaus Oktaviano Augusto garbei. Sutinkamai su Augusto vardo suteikimo eilės tvarka abiems Saksams, nustatytos vardinių šventimo dienos - Augusto II vardinės švęstos antrąją rugpjūčio dieną, jo įpėdinio - trečiąją rugpjūčio dieną. Anksčiau valdovo vardinės buvo švenčiamos siaurame jį supančių žmonių rate. Vėliau vardinės imtos švęsti su vis didesniu užmoju, ne tik didikų rūmuose, bet ir kituose Abiejų Tautų Respublikos miestuose, ypatingos iškilmės buvo rengiamos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Augusto II laikais vardinės švęstos kartu su Baltojo erelio ordino apdovanojimo įteikimo žymiausiems "Lenkijos ponams" švente. Ši ceremonija tapo įprasta abiejų Vetinų vardinių šventės dalimi. Apdovanojimo įteikimo iškilmės tapo svarbia apdovanotų didikų gyvenimo dalimi. Vėlesniais metais jos suteikė progą nuolatiniams Ordino kavalierių susitikimams. Kai abi šventės imtos švęsti kartu, kyla klausimas, kiek dėmesio buvo skiriama valdovui Augustui III rugpjūčio 3 d. švenčiamų jo vardinių metu, o kiek Baltojo erelio ordino apdovanojimo įteikimo metinėms, kurias apdovanotieji didikai siekė panaudoti savo giminių politikos labui.Taip apibrėžtos problemos kontekste, kyla klausimai susiję su karališkųjų vardinių Vilniuje parengimu, forma ir būdu. Svarbu nustatyti, ar jos buvo rengiamos pagal nustatytą ceremonialą. Iškyla dar vienas klausimas, kurį būtina apsvarstyti platesniame kontekste, ar karališkosios vardinės buvo pirmoji valstybinė šventė reguliariai švenčiama visoje šalyje. Yra žinoma, kad Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo minimos kai kurių istorinių įvykių metinės. Informacijos šia tema galima rasti istoriniuose XVIII a. kalendoriuose, kuriuose išvardintos "šventinės dienos". Tokiomis laikytos karaliaus ar karališkosios šeimos nario gimimo, valdovo rinkimų metinės bei šiame darbe nagrinėjamos vardinės ir Baltojo erelio ordino "šventė". Ieškant atsakymo į minėtus klausimus, vertėtų pasidomėti šiomis problemomis: kas rengdavo karališkųjų vardinių iškilmes, ar tai būdavo asmuo, apdovanotas Baltojo erelio ordinu, ar taip svečių būdavo šio Ordino kavalierių. Reikia atkreipti dėmesį į motyvus, kuriais buvo vadovaujamasi organizuojant šventinį miesto apšvietimą (pastatų iliuminaciją) ir fejerverkus, ar tuo stengtasi pabrėžti monarchijos ir karališkosios šeimos galią bei karaliaus valdžią ar organizatoriaus giminės galią. Šiems tyrimams pasitelktų šaltinių pagrindą sudaro XVIII a. informacinė spauda, ypač "Kurier Polski" ("Lenkijos kurjeris"). Šis laikraštis daug rašė apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę XVIII a. Savaitraštyje pateikiama informacija yra įdomus žinių šaltinis tyrinėjantiems ne tik senąją Lenkijos institucijų tvarką, bet ir Saksų epochos papročius. „Kurier Polski” suteikia nepaprastas galimybes praplėsti bei papildyti mūsų žinias apie Vilniuje rengtas karališkųjų Augusto III vardinių iškilmes.Laikraštis buvo leidžiamas 1729-1733 bei 1737-1760 metais, tad buvo galima sužinoti, kas per šiuos 14 metų buvo rašoma mums rūpimu klausimu. Pirmą kartą Augusto III vardinių šventės iškilmės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje paminėtos 1741 m. laikraščio numeryje. Verta paminėti faktą, kad informacija apie rugpjūčio 3 dienos šventę buvo nuolat publikuojama 1747-1750 bei 1752-1757 m. numeriuose. Papildomų žinių apie iškilmes, ypač tas, kurios buvo rengiamos Augusto III gyvenimo pabaigoje, mums suteikia Vilniaus jėzuitų 1760-1763 m. leistas "Kurier Litewski" ("Lietuvos kujeris"). Darbas padalytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje aptariami klausimai, susiję su Augusto III vardinių iškilmių švente Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje, antrojoje skelbiama laikraščiuose "Kurier Polski" ir "Kurier Litewski" rasta medžiaga apie šio valdovo vardinių iškilmes Vilniuje. Darbe naudotasi Jogailaičių universiteto bibliotekos fonduose esančio laikraščio "Kurier Polski" numeriais, sudarančiais gausiausią šio laikraščio numerių komplektą. Darbe panaudoti laikraščio "Kurier Litewski" numeriai, esantys Jogailaičių universiteto bibliotekos fonduose ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bei Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

ENIn the era of Saxon, especially during the reign of Augustus III, the beginning of August was in Vilnius the time of solemn celebration of the king’s name day. In the Catholic Church giving the name is associated with the sacrament of baptism. Name day celebration is also the commemoration of the adoption by baptism into the Christian community. The celebration of royal name day stood out with splendor. We can see here a combination of sacred and the profane spheres; the main clement of the first was the Mass with the intention of the person whose the name day was, the other which lasted till the night hours, was the secular feast. Name day of both Wcttins was celebrated in the month of August, whose name in Latin was introduced to commemorate the Roman Emperor Augustus. According to the order of naming August both of the Saxons, name-day celebration was set to particular time - Augustus II on the second, and his successor on the third day of the month. Initially, the monarch name day was celebrated in a small group of people gathered around him. Over time, the intensification of name day celebrations meant that it was celebrated not only in the aristocratic palaces, but also in the cities of the Republic of Two Nations, with particular gusto in the capital of Grand Duchy of Lithuania. During the reign of Augustus II, the royal name day was combined with a solemn broadcasting by the monarch to noble “Polish masters” with the Order of the White Eagle. This ceremony has become a regular part of the celebration of name day of both Wcttins. Thus, the festival associated with granting the Order permanently appeared in the social calendar of distinguished gentlemen. In subsequent years, it was a good opportunity for meeting of the Knights of the Order.In the view of the merger of the two celebrations, the question arises to what extent the celebration on August the 3rd was a celebration of Augustus III name day and in which they served and commemorated the anniversary of the granting of the Order, used by the lords awarded for the implementation of the lineage policy. In the context of the so-formulated problem also raises questions about the preparation, form and nature of the celebrations of the king’s name day in Vilnius. The important question arises whether they were organized according to the worked out ceremony. There is also more general issue requiring consideration in a wider context whether the ceremony of the king’s name day was the first of a national holiday celebrated [regularly] across the country. It is known that in the Crown and Duchy of Lithuania there were celebrated the anniversaries of certain historical events. Information about these events arc contained in the cightcenth-ccntury political calendars, which published lists of so-called “gala days” which included, inter alia anniversary of the birth of a king or royal family member, election, and also presented in this paper the name day celebrations with “fest” of Order of the White Eagle. Seeking answers to arisen questions, the following issues should be examined: who was the organizer of the ceremony of the royal name day-whether it was a person already awarded with the Order of the White Eagle, and if among the invited guests were Knights of the Order. The attention should be paid to the themes occurring in the decorative lighting of the city (illumination of buildings) and in shows of fireworks that characterized monarch and royal family, referring to king’s power, or rather they referred to the organizer family to present his power.The basis source of these considerations is included in the eighteenth-century press information, especially the “Kurier Polski”. On the pages of this newspaper we find a lot of information about the capital Grand Duchy of Lithuania in the eighteenth century. News included in the weekly newspaper are an interesting source not only for researching into the functioning of the institution of Old Polish regime, but also into the customs of the Saxon period. “Kurier Polski” gives opportunity to broaden and supplement the knowledge about the celebration of the royal Augustus III name day in Vilnius. The newspaper published in the years 1729-1733 and 1737-1760 enables the analysis of this issue, with regard to 14 years, with the proviso that the first mention of the name day of Augustus III celebrations in the capital Grand Duchy of Lithuania has been posted in 1741. It is worth noting that regular information on the sanctification of 3rd of August comes from the years 1747-1750 and 1752-1757. Complementary knowledge about the celebration of royal name day, especially in the last years of life of Augustus III, also provides the “Kurier Litewski” published by the Jesuits in Vilnius in the years 1760-1763. The dissertation was divided into two parts. The first discusses issues related to the celebration of Augustus III name day in the capital Duchy of Lithuania, while the other is editing the relations of “Kurier Polski” and “Kurier Litewski” about these celebrations. There were used vintage of “Kurier Polski” from the collections of the Jagiellonian Library, containing the most complete set. In the case of “Kurier Litewski” there were used the numbers from the Library of the Jagiellonian University and the Lithuanian libraries: The Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences (Lietuvos mokslų Akademijos Vrublcvskių library) and the Martynas Mažvydas National Lihuania.

• Komunikacija ir informacija / Communication and information
• Istorija / History