Tauragnų krašto alkvietės ir kitos mitologinės vietos

LTPietiniame Sėlių žemių pakraštyje esantys Tauragnai išsaugojo daug senosios praeities paminklų. Neabejotina, kad čia buvo vienas iš senosios lietuvių religijos centrų. Net ir (krikštą) krikščionybę įvedus šiame eženų, kalvų ir miškų krašte ilgai dar buvo atliekamos senosios apeigos. Apie tai byloja gausybė dubenuotų ir mitologinių akmenų, kurie vyrauja tarp senųjų šventviečių. Mažiau paplitę helonimai, susiįę su žodžiais "ragana", "velnias". Čia ypač gausu "piniginių" kalnų, "bažnytkalnių" ir kt. Senąsias šventvietes galima spėti vadinusis gojais ar kitais vardais. Išskyrus dabar jau apnaikintą Alko akivarą Gudėniškėse, čia neaptikta toponimo "alkas". Šiame krašte gerbiami šventieji šaltiniai. Mažokai išlikę pasakojamosios tautosakos apie "slibino guolį" - Tauragno ežerą. Šiuo metu 14 objektų įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą. Tai daugiausia akmenys su smailiadugniais dubenimis. Medžiaga apie Tauragnų krašto šventvietes surinkta paties autoriaus 1970-2004 m. ekspedicijų metu. Labai daug žinių suteikė šio krašto žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė. Toliau pateikiami šio krašto mitologiniai objektai. [Iš teksto, p. 152]Reikšminiai žodžiai: Mitologinės vietos; Tauragnų kraštas; Alkvietės; Mythological places; Tauragnai region; Place of sacrifice.