A. Škėmos debiutas Vokietijos DP stovyklų literatūriniame kontekste

LTVokietijos DP stovyklų literatūriniame kontekste itin svarbūs jaunųjų lietuvių rašytojų debiutai. Antano Škėmos, Mariaus Katiliškio, Juliaus Kaupo, Jono ir Adolfo Mekų pirmosiose knygose juntamas polinkis ieškoti neįprastų lietuviškajai tradicijai raiškos formų, dar nepramintų lietuvių prozoje kelių. Neatsitiktinai Kaupas savąją kartą tapatina su trečiuoju pasakos broliu, ieškančiu ir surandančiu, tai „dvasinis kelias, einąs pasaulio gelme, pačia jo Širdimi, niekad nepakildamas iki seklaus jo paviršiaus“ (2,469). Domėjimasis Vakarų filosofija ir literatūra skatino eksperimentuoti, tai buvo pats tinkamiausias būdas savo skausmui ir išgyvenimams išreikšti. „Eksperimentų periodo metu menas atnaujina pats save, išsidirba naują techniką ir praplatina savo horizontą“ (3, 8). Praradimai ir netektys, o kartu ir naujos, iki šiol nepažintos kultūros atradimai praplėtė ir paįvairino lietuviškąją tradiciją. Visiškai natūralu, kad kai kurie ieškojimai buvo nesuprasti ar kritiškai įvertinti. Daugeliu savo kūrybinių eksperimentų atvejų jaunieji autoriai buvo atsiriboję nuo tradicinių vertinimų ir pritarimo. Kai kurių iš jų knygos buvo leidžiamos minimaliu, keliolikos ar keliasdešimties egzempliorių tiražu, todėl jau Vokietijoje buvo tapę bibliografine retenybe, skirta labai siauram bendraminčių ratui. Aptariamų autorių kūryboje matomas siekis universalizuotai kalbėti apie žmogiškąją egzistenciją per netikėtą pasakos žanro panaudojimą. J. Kaupo tekstuose fantastinis pasakų pasaulis įgauna realius kontūrus, veiksmas vyksta konkretizuotoje Kauno erdvėje. Lyrinė ironija, netradicinis požiūris į nusistovėjusias vertybes transformuoja įprastą literatūrinės pasakos žanrą. [Iš straipsnio, p. 87]Reikšminiai žodžiai: A. Škėma; Antanas Škėma; DP stovyklos; Debiutas; Drama „Živilė“; Lietuvių rašytojai Vokietijoje; Novelės; Perkeltųjų asmenų (DP) stovyklos Vokietijoje; Proza; Satyra; „Nuodėguliai ir kibirkštys“; A. Škėma; Antanas Škėma; DP camps; Debut; Displaced persons (DP) camps in Germany; Lithuanian writers in Germany; Play „Živilė“; Prose; Satire; Stories; „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (Brands and Sparks).

ENIn the period of DP camp in Germany Antanas Škėma published the book of short stories Brands and Sparks (1947). Among all the literary debuts of that period this book most painfully expresses man’s confrontation with death and the meaningless of existence. Being in the situation between life and madness, life and death a man. in Škėma’s writing does not live by the presentiments of catastrophe, but experiences its consequences. The action of all short stories is concentrated on the moment of extreme tension and crises. The themes and images of many short stories take universal and symbolic meaning. The literary critics still have not analyzed Škėma’s satiric writing that balances between the genres of short story and essay. In this writing the author considers the problem of the use of a creative work and the writer’s vocation with the irony and grotesque that are characteristic to him. In these texts the author’s identity, who is both writer and critic, becomes problematic and is unexpected. [From the publication]