Über die Adressaten der philosophischen Übersetzung. Einige Überlegungen zur Übersetzung eines philoophishen Begriffs von Kant ins Litauische
LTStraipsnis skirtas filosofinio teksto adresatų lūkesčiams aptarti. Pažymima, kad filosofinius tekstus skaito ne vien specialistai, todėl vertėjas turėtų atsižvelgti ir į filosofinio pasirengimo neturinčius skaitytojus. Konstatuojama, kad tiek filosofinių tekstų autoriai, tiek jų vertėjai turi galvoje tai, kad jų adresatas – ne vien filosofijos specialistai. Aptardama filosofinių tekstų adresatą, autorė pažymi, kad ir filosofinių tekstų kūrėjai nori būti suprasti, juolab, kad filosofija, konfrontuodama su prieš tai buvusiomis teorijomis, iš prigimties yra dialoginio pobūdžio. Akcentuojama, kad nei filosofijos specialistai, nei mėgėjai nėra homogeniška vertimo adresatų grupė tiek kalbiniu atžvilgiu, tiek individualiu gyvenimo patyrimu. Pažymima, kad skaitydamas filosofinį tekstą žmogus jau turi galvoje visus iki tol perskaitytus filosofinius tekstus ir jų suponuotus tam tikrus lūkesčius. Aptardama vertimo praktiką, autorė konstatuoja, kad nebloga strategija vertėjui būtų įsivaizduoti ne tik siaurą specialistų skaitytojų ratą, bet ir visus, kurie moka lietuvių kalbą ir domisi filosofija. Autorė išskiria du, jos manymu, svarbiausius filosofinio teksto vertimo orientacinius kriterijus: tikslų turinio ir sąvokų perteikimą ir kiekvieno didžio filosofo norą būti suprastam. Pažymima, kad filosofinio teksto skaitytojas iš anksto yra nusiteikęs sunkiam intelektiniam darbui, bet tai nemažina vertėjo atsakomybės perteikti tekstą suprantamai ir adekvačiai. Šią savo vertimo teorijos sampratą autorė iliustruoja I. Kanto „Grynojo proto kritikos“ vertimo į lietuvių kalbą pavyzdžiais.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Imanuelis Kantas; Juslinis patyrimas; Immanuel Kant (Imanuelis Kantas); Lingvistika; Romanas Plečkaitis; Suvokimas; Sąvoka, kontekstas; Tekstų vertimas; Vertimas; Vokiečių kalba; Concept; Context; German language, Lithuanian language; Immanuel Kant; Kant; Linguistics; Perception; Philosophy; Romanas Plečkaitis; Sensual experience; Translation; Word translation.
ENThis article is aiming to discuss the expectations of philosophical text target audience. It is notable that philosophical texts are read not only by professionals, therefore the translator should take into account readers who do not have philosophical background. One can declare that authors of philosophical texts, as well as their translators, bear in mind that their target audience are not exclusively specialists in philosophy. Discussing the target audience of philosophical texts, the author notes that authors of philosophical texts seek to be understood, especially because philosophy has interactive nature, as opposed to previous theories. It is emphasized that neither specialists in philosophy nor amateurs do not form a homogeneous group of translation target audience in terms of language, as well as individual life experience. It is notable that reading a philosophical text one already bears in mind all previously read philosophical texts and therefore certain expectations presupposed by those texts. Discussing the practice of translation, the author declares that a reasonable strategy for a translator might be to imagine not only a narrow circle of specialist readers, but also everyone, who speaks Lithuanian and has an interest in philosophy. The author points out two, in her opinion, most important guideline criteria of philosophical text translation: precise transmission of content and notions and every great philosopher’s wish to be understood. It is noted that the reader of philosophical text is ready for a hard intellectual work beforehand, however, it does not reduce the translator’s responsibility to make text understandable and adequate. The author illustrates her concept of translation theory with translation examples from I. Kant’s “Critique of Pure Reason”.
