The Influence of financial knowledge on the efficiency of fiscal policy. The case of income inequality in Lithuania
LTViešųjų finansų gerinimas yra svarbus bet kurios šalies vystymosi klausimas. Šis turinys keičia viešąjį sektorių ir piliečių gyvenimo tvarumą, todėl daug dėmesio skiriama finansinių tyrimų tobulinimui. Be to, tokia ugdymo veikla gali būti organizuojama atsižvelgiant į taikomas aukštojo mokslo programas. Kita vertus, išsilavinimas finansų valdymo srityje skirtingose šalyse aiškinamas skirtingai. Vis svarbiau, kad tokia diskusija tiesiogiai neprisidėtų prie bendros finansinio švietimo raidos pastaraisiais metais. Vienas iš galimų būdų tvarkyti asmeninius finansus įvairiomis ekonominėmis sąlygomis gali būti studentų požiūrio į universitetų teikiamas žinias keitimas. Jaunimas turėtų būti remiamas finansinio švietimo programomis, kurios yra įtrauktos į jų programas. Tinkamas šių programų valdymas padeda pagerinti kariūnų ugdymo procesą ir pagerinti jų ekonominę padėtį. Galų gale geriausias būdas nustatyti fizinių ir juridinių asmenų sumokėtą mokestį galėtų būti vadinamas jų mokesčių naštos dydžiu. Tačiau pilietis, gyvenantis tik iš su darbo santykiais susijusių pajamų ir turintis didesnę mokesčių naštą, gali būti svarbesnė problema. Kitas svarbus šio straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip piliečiai suvokia mokesčius ir valstybės išlaidas. Be to, šios publikacijos tikslas – parodyti fizinių asmenų apmokestinimo raidą Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Taigi galime laikyti, kad tiesioginių mokesčių našta padidėjo beveik dvigubai, palyginti su oficialiai deklaruota vidutine šalies mokesčių našta. Nepaisant to, kad į papildomą mokesčių naštą neįeina paslėpti mokesčiai, susiję su mokėjimais iš visų asmenų pajamų. Vidutiniškai paprasto darbuotojo mokesčių našta gali sudaryti apie du trečdalius jo bendrųjų metinių pajamų.Dėl mokesčių naštos suvokimo kiekvienas šalies pilietis gali būti atsakingas už visus valstybės tarnautojų veiksmus ir biudžeto planavimo procesus. Didinti valdžios sektoriaus pajamas dažnai yra sunku dėl viešojo sektoriaus fiksuotų išlaidų sąvokos vartojimo, kai asmuo tiesiogiai moka papildomas išmokas už daugumą viešojo sektoriaus paslaugų. Taigi sąvokų painiava yra nuolatinė, tai dar kartą parodo raštingumo poreikį viešųjų finansų srityje. Pastaraisiais metais Lietuvos mokesčių našta sudarė daugiau nei trisdešimt procentų nuo šalies nominaliojo bendrojo vidaus produkto. Tačiau politiniai lyderiai ir ekspertai siūlo planus, kaip padidinti Lietuvos mokesčių naštą. Be to, padaryta kritinė klaida, susijusi su įmokomis į socialinį draudimą ir į privalomojo sveikatos draudimo fondus. Bent jau į praėjusių metų konsoliduoto biudžeto pajamas buvo įtrauktos socialinės įmokos. Viešųjų finansų tvarumas yra aktuali ekonominės politikos tema, tiesiogiai susijusi su mokestine našta bei horizontaliu teisingumu. Bendra tiesioginių mokesčių našta Lietuvos piliečiams, gyvenantiems iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2018 metais siekė daugiau nei 50 procentų. Tai daugiausia lemia gyventojų pajamų mokestis su ribotomis mažinimo galimybėmis, ir socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Kai bendra mokesčių našta Lietuvos ekonomikai 2018 metais buvo apie 30 procentų. Atsižvelgiant į pateiktą mokesčių naštos paskirstymo tarp verslo ir gyventojų struktūrą ir atsižvelgiant į padidėjusią pastarųjų naštą, patariama suteikti papildomų galimybių sumažinti mokesčių naštą gyventojams, bent jau supaprastinant pajamų mokesčio mokėjimo lengvatas.
ENThe improvement of public finances is an important issue for any country’s development. This content is changing public sector and sustainability of citizens environment; therefore, much attention is paid to the widespread improvement of financial research. In addition, activities may be organized in connection with applicable higher education programs. On the other hand, education in the field of financial management in different countries is interpreted differently. It has become increasingly important that such a discussion does not directly contribute to the overall development of financial education in recent years. One of the possible ways to handle personal finances in various economic conditions may be to change the attitude of students to the knowledge provided by universities. Young people should be supported by financial education included in their study programs. Proper management of these programs helps to improve the educational process and their economic situation. Ultimately, the best way to determine the tax paid by individuals and legal entities could be called their rate of tax burden. However, an ordinary citizen who lives only from the income related to labor relations and has a higher tax burden may be a more important problem.Another key objective of the paper is to disclose how citizens perceive taxation and public spending. The objective of the paper is to show the impact of the tax incidence in Lithuania during the last decade. Thus, we can consider almost doubled increase in the burden of direct taxes compared with the officially declared average tax burden of the country. Nonetheless, an additional tax burden includes hidden taxes related to payments from the individuals’ total income. On the average, the tax burden for an ordinary worker can be about two-thirds of his/her gross annual income. The perception of the tax burden can lead every citizen of the country to be responsible for all the actions of public servants and budget planning processes. Raising government revenues is often difficult due to the use of the concept of fixed costs for public sector when a person directly pays additional payments for most public sector services. Thus, the confusion of terms is quite constant showing the need for literacy in public finance. In recent years, the accredited tax burden of Lithuania has been more than thirty per cent of the country’s nominal gross domestic product. However, political leaders and experts suggest plans for increasing Lithuania’s tax burden. Besides, there was a critical error concerning contributions to social insurance and compulsory health insurance funds. Fortunately, in 2018, the national budget included social payments in the budget revenues.
