„Mes nekenkiame aplinkai“: gynybiniai humanitarinių mokslų režimai administraciniame akademijos diskurse

LTPastarąjį dešimtmetį globaliu mastu konstatuojama humanitarinių mokslų krizė. Kai būklė krizinė, humanitarinės savigynos režimas gerokai svarbesnis ir ryškesnis, ypač palyginti su institucinės taikos ir gerovės laikais. Skirtingai nuo kolegų iš anglosaksiškojo pasaulio, tarp Lietuvos humanitarų krizinė retorika nėra itin populiari, todėl galima klausti, kaip jie artikuliuoja savo disciplinų poreikį bei naudą. Straipsnyje pristatomi dominuojantys gynybiniai režimai ir argumentai, rekonstruoti iš 2017–2018 m. vykusių keturių eksperimentinių diskusijų su Lietuvos universitetų mokslininkais apie humanitarinių mokslų reikšmę. Straipsnio tikslas – šių argumentacijų analizė bei sugretinimas su globaliais humanitarinių mokslų vertę grindžiančiais argumentais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Humanitarinių mokslų krizė; Humanitarinių mokslų reikšmė; Humanitarinių mokslų nauda; Gamtos mokslai; Administracinė kontrolė; Vertė; Kūrybiškumas; Crisis of the humanities; Value of the humanities; Utility of the humanities; Natural sciences; Administrative control; Value; Creativity.

ENFor the last decade, the humanities are globally pronounced as stranded in a crisis or at least touched by it. In the times of crisis the apologetic discourse is more important and visible than in the times of relative peace and prosperity. Comparing to the Anglo-Saxon humanities, the rhetoric of crisis is not very popular among the representatives of Lithuanian humanities. The article reconstructs the main arguments and defensive regimes used by scholars during experimental discussions on the value of the humanities in Lithuania. The empirical data consists of four discussions (conducted in 2017–2018). The aim of the article is to analyse this argumentation and to compare it to the global discourse on the value of the humanities. [From the publication]