Dzūkų abrūsėliai: Alytaus kraštotyros muziejaus rankšluosčių rinkinys
LTLietuvių liaudies kultūroje linas užėmė ypatingą vietą. Dėl didelės linų pluošto paruošimo trukmės bei sudėtingumo šis procesas dažnai vadintas lino mūka, kančia. Ją iškentęs, šis augalas virsdavo pačiais įvairiausiais audeklais, iš kurių ypač vertinti vadinamieji baltieji audiniai. Rankšluosčiai sudarė reikšmingą jų dalį. Nors bėgant laikui jų audimui naudoti ir medvilniniai, ir vadinamieji acetatiniai siūlai, vis dėlto dominuojantis pluoštas išliko naminis linas. Svarbi rankšluosčio paskirtis - nuvalyti, nušluostyti - siejama ne tik su praktiniu panaudojimu, bet turi ir simbolinę prasmę. Plačiai rankšluosčiai naudoti per įvairias šventes, dovanoti įvairiomis progomis. Senieji austiniai rankšluosčiai - begalinės mūsų promočių kantrybės, darbštumo ir jautraus pasaulio matymo atspindys. Alytaus kraštotyros muziejaus etnografijos rinkinyje saugomi ir šiame leidinyje pristatomi 132 rankšluosčiai, datuojami XIX a. pab.-XX a. Šie eksponatai išraiškingai liudija ne tik seną audimo tradiciją, bet turi ir jos transformacijos požymių. Nuodugniai ištyrus muziejaus rankšluosčių kolekciją, jie suskirstyti į 9 grupes pagal skirtingas audimo technikas. Taip pat akcentuota rankšluosčių puošyba, pasižyminti didele įvairove - įvairiaspalvėmis užaudimų juostelėmis, nėriniais, pinikais, kutais, šifoniniais kaspinais, kaišytais tinkleliais, siuvinėjimu. Katalogas iliustruotas ne tik detaliomis aprašomų eksponatų, bet ir autentiškomis nuotraukomis, atspindinčiomis linų apdirbimo darbus. Leidinio pabaigoje pateikiamos charakteringiausių rankšluosčių audimo raštų schemos.
ENFlax took a special place in Lithuanian folk culture. Due to long duration and complicated processing of flax fibre, this process is often called flax mūka (suffering). Having "suffered" it, this plant would become different fabrics the most valued of which was white. A significant part of white fabric was used for making towels. Although eventually cotton and the so called acetate fibre started being used for woven cloth, home-made flax fibre dominated. The most important purpose of a towel - to clean and wipe - is not only related to their practical usage but also has a symbolic meaning. The towels were used during various festivals and given as gifts on different occasions. Ancient woven towels is a reflection of infinite patience, diligence and sensitive world outlook of ourancestors. The ethnographic collection of Alytus Ethnographic Museum holds 132 towels, dating backfrom the end of the 19th to the beginning of the 20th centuries, which are presented in this publication. These exhibits display not only ancient weaving traditions but also include several features of transformation. After a thorough analysis of the collection of the Museum, the towels were divided into 9 groups according to their weaving technology. A great variety of towel decoration was also distinguished: finishing stripes of different colours, lace, ruffles, fringes, chiffon sashes, nets, embroidery. The catalogue is illustrated not only detailed photographs of the described exhibits but also authentic ones which show different stages of flax processing. Weaving schemes of the most typical towels are presented at the end of the publication.
