Visa apimančios meilės samprata Bergsono filosofijoje

LTNagrinėti meilės sampratą Henri Bergsono teorijoje svarbu dėl to, kad čia meilė yra viena iš „gyvybės polėkio“ apraiškų. Su ja autorius sieja bendrabūvio, kuris nesiremtų prievarta, galimybę. Akivaizdu, kad siekis kurti jokia prievarta nesiremiančios moralės teoriją yra viena iš postmodernios filosofijos problemų. Galbūt čia ji galėtų remtis Bergsono idėja? Kita vertus, įdomu panagrinėti, ar autorius paaiškina ir ar apskritai yra įmanoma racionaliai paaiškinti šios mistinės jėgos egzistavimą. Tradiciškai meilė suvokiama kaip emocija, kreipianti skirstyti aplinkinius į artimus ir tolimus. Bergsonas teigia, kad yra įmanoma visa apimanti meilė. Straipsnyje bandoma aiškintis Bergsono argumentaciją, jo koncepcija lyginama su krikščioniškąja meilės samprata, Hėgelio, Kierkegaardo, Nietzschees, Schelerio ir kitų filosofų mintimis. Klausiama, ar gali emocija egzistuoti anksčiau už vaizdinius, pati kurdama naujas idėjas. Bergsono filosofijos tyrinėtojai daugiausiai dėmesio skiria jo trukmės, intuicijos, kūrybos sampratoms. Šio straipsnio tikslas - nagrinėti jo meilės suvokimą, nes jo filosofijoje meilė yra viena iš „gyvybės polėkio“ apraiškų, su ja autorius sieja bendrabūvio, kuris nesiremtų prievarta, galimybę. [Iš straipsnio, p. 417]Reikšminiai žodžiai: Henris Bergsonas (Henri Bergson); Emocija; Filosofija; Gyvybinis polėkis; Gyvybės polėkis; Intelektas; Interpretacija; Meilė; Meilės samprata; Mistinė meilė; Vaizdinys; Bergson; Emotion; Image; Intellect; Interpretation; Love; Mystic love; Philosophy; The concept of love; Vital impetus; Vital impulse.

ENAn analysis of the concept of love is important, because love is one of the manifestations of elan vital in Henri Bergson’s theory. The author correlates a possibility of social relations devoid of constraint with love. It is evident that the creation of the moral theory, which will not be based on any kind of constraint, is one of the problems in the postmodern philosophy. Is it possible to found that theory on Bergson’s idea? On the other hand it, might be interesting to investigate if the author could give any ground for this mystical force. Traditionally, we perceive the love as an emotion, which allows us to make people distanced or close. Bergson states the possibility of an all-pervasive love. We examine Bergson’s arguments and compare his interpretation with the Christian concept of love and with those found in the works of Hegel, Kierkegaard, Nietzsche, Scheler and other philosophers. The article analyses the quėstion if it is possible to find an emotion which precedes all the representations and generates new ideas. [From the publication]