Income inequality, fiscal policy and life satisfaction in the Baltic states

LTPajamų nelygybė mokslinėje literatūroje sulaukė didelio dėmesio. Nuo to priklauso gyventojų sveikatos ir švietimo lygis, be to, ji didina socialinę įtampą ir nusikalstamumą. Deja, tyrimų apie pajamų nelygybės įtaką žmonių pasitenkinimui gyvenimu yra nedaug. Lietuvoje ir Latvijoje pajamų nelygybė, išreikšta Gini disponuojamų pajamų indeksu, yra viena didžiausių ES, tuo tarpu Estijoje – tik šiek tiek didesnė nei ES vidurkis. Panašūs rezultatai gauti ir dėl Lietuvos bei Latvijos gyventojų bendro pasitenkinimo gyvenimu, kuris yra vienas žemiausių ES, tuo tarpu bendras Estijos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu tik šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar pajamų nelygybė neigiamai veikia bendrą žmonių pasitenkinimą gyvenimu ir kaip fiskalinė politika paveikė pajamų nelygybę bei bendrą pasitenkinimą gyvenimu Baltijos šalyse. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1) ištirti pajamų nelygybės dinamiką Baltijos šalyse; 2) išanalizuoti fiskalinės politikos poveikį pajamų nelygybės mažinimui; 3) įvertinti pajamų sudėtį mažesnes pajamas gaunančių gyventojų grupėje; 4) išsiaiškinti, ar fiskalinė politika didina bendrą gyventojų pasitenkinimą gyvenimu. Tyrimas atliktas taikant šiuos mokslinio tyrimo metodus: mokslinės literatūros apie pajamų nelygybę, jos įtakos gyventojų pasitenkinimui gyvenimu, fiskalinės politikos poveikio pajamų nelygybei ir empirinė duomenų analizė, skerspjūvio regresija. Atliekant tyrimą remtasi statistiniais EUROSTAT duomenimis, įskaitant Europos Sąjungos statistiką apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (EU-SILC) 2005–2018 metais, EUROMOD statistiniais duomenimis.Atlikus mokslinės literatūros analizę daroma išvada, kad mokslinėje literatūroje nemažai diskutuota apie pajamų nelygybės įtaką ekonomikos augimui, vis dėlto tyrėjai nepadarė vienareikšmiškos išvados, nors sutarta dėl neigiamo pajamų nelygybės poveikio gyventojų sveikatai, išsilavinimui ir nusikalstamumui. Baltijos šalyse 2005– 2018 m. fiskalinė politika sumažino pajamų nelygybę, išreikštą Gini indeksu, kuris pagrįstas rinkos pajamomis, vidutiniškai 30 % ir pasiekė aukščiausią lygį po finansinės krizės 2008–2009 m. Vis dėlto būtina išsami analizė, pasirinkta fiskalinė politika sumažino pajamų nelygybę ar tiesiog automatiškai veikia fiskaliniai stabilizatoriai. Baltijos šalyse vyriausybių taikoma mokesčių politika nepadidino pirmojo ir antrojo decilio gyventojų disponuojamo pajamų lygio, nes šios grupės moka nedideles mokesčių įmokas. Norint padidinti šių gyventojų disponuojamas pajamas, būtinos socialinės išmokos, valstybinės pensijos ir nuo pajamų priklausančios išmokos. Taikant skerspjūvio regresiją ES šalyse, daroma išvada, kad tarp gyventojų pajamų nelygybės ir pasitenkinimo gyvenimu yra statistiškai reikšmingas, neigiamas ryšys, tuo tarpu statistiškai reikšmingas ryšys tarp fiskalinės politikos ir gyventojų pasitenkinimo gyvenimu nenustatytas. Vis dėlto šį teiginį reikėtų vertinti atsargiai, nes esant skirtingoms aplinkybėms galimi skirtingi rezultatai.

ENIncome inequality has received widespread attention in the scientific literature. Income inequality has a significant impact on the health and education levels of the population, as well as increases social tension and crime rates, however there is less research on the impact of income inequality on people`s overall life satisfaction. In Lithuania and Latvia, income inequality expressed by the Gini index of disposable income is among the highest in the EU, whereas in Estonia, income inequality is slightly higher than the average in the EU. Similar results are also found for the Lithuania and Latvia regarding overall life satisfaction, which is among the lowest in the EU, while overall life satisfaction in Estonia is somewhat lower than the average in the EU. The aim of the research is to assess whether income inequality has a negative impact on people`s overall life satisfaction and to evaluate how fiscal policy has affected income inequality and overall life satisfaction in the Baltic States. The results of the research show that income inequality and life satisfaction are negatively correlated, and that fiscal policy has reduced income inequality in the Baltic States, expressed by the Gini index based on market income, on average by 30%.