Odos radiniai iš Klaipėdos piliavietės archeologinių tyrimų

LTKlaipėdoje archeologinius kasinėjimus atliekantys archeologai ne pirmą kartą aptinka archeologinių odinių dirbinių. Dažniausiai tai odinės avalynės radiniai, datuojami XVI-XVIII a. Deja, tik nedidelė jų dalis sulaukia detalesnio tyrėjų dėmesio. Daugiausia informacijos apie Klaipėdos archeologinius odinius radinius žinome iš miesto teritorijos kasinėjimų. Dalis jų yra ištirta, dar mažesnė dalis publikuota. Archeologiniai kasinėjimai Klaipėdos piliavietėje 2014 m. įeis į miesto archeologijos istoriją kaip išskirtiniais radiniais ir jų kiekiu pasižymintis objektas. Tarp apie beveik dvidešimt tūkstančių aptiktų radinių, aptikta ir archeologinių odinių dirbinių liekanų. Šiuo metu tai yra patys seniausi archeologiniai odiniai dirbiniai, datuojami XIV-XV a. pradžia. Tačiau tirtas objektas turi vieną esminę radinių datavimo problemą. Aptikti kultūriniai sluoksniai susiformavę po ankstyvųjų sluoksnių suardymo XVI a. Jie susiformavo buvusių pilies gynybinių įrenginių vietoje (iškasti ir vėliau užversti grioviai - ankstesni pilies įtvirtinimai), per kelis kartus formuojant bastėjinės ir bastioninės pilių pylimus. Tyrimų vietoje susiklostė stori kultūriniai sluoksniai (siekiantys 5-6 m storį). Jie suformuoti per kelis kartus, XVI a. konventinę Klaipėdos pilį rekonstruojant į bastėjinę (su žemių pylimais) buvusios viduramžių pilies griovių vietoje. Pylimui žemės imtos iš aplinkos, kasant naujus griovius. Kultūriniai sluoksniai dar apardyti ir vėliau, tarybiniu laikotarpiu. Tik kruopščiu archeologų darbu pavyko identifikuoti ir lokalizuoti chronologinius permaišytų sluoksnių klodus.Šiuo atveju kalbant apie odinių radinių chronologiją, dalį jų tiksliau datuoti sunku dėl objektyvių aplinkybių. Neišvengiamai reikia ieškoti informacijos ir analogijų kituose šaltiniuose - istoriniuose ir archeologiniuose, ikonografinėje medžiagoje, taikyti kitus gamtamokslinius laboratorinius tyrimo metodus. Nustatant radinių datavimą, reikšmingi tampa ir konkrečių laikotarpių odinių dirbinių gamybos technologiniai ypatumai (dirbinių forma, konkrečiam laikotarpiui būdingi konstrukcijos skirtumai, jos sudėtingumas, medžiagų naudojimas ir t.t.). Papildomai buvo atlikta ir tikslingai atrinktų radinių mikrobiologinė analizė3. Straipsnio tikslas - supažindinti su 2014 m. archeologinių kasinėjimų metu Klaipėdos piliavietės teritorijoje aptiktais informatyviais odos radiniais, leidžiančiais atskleisti XIV-XVI a. odinių dirbinių įvairovę. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos piliavietė; Archeologiniai radiniai; Odos radiniai; Apavas; Klaipeda castle site; Archaeological finds; Skin findings; Shoes.

ENDuring the 2014 excavations of the castle site in Klaipėda more than 200 pieces of leather were discovered and dated to the period between the 14th and 15th century. As such, these are currently the earliest finds of leather in the history of archaeology in the town of Klaipėda. Most finds were fragmentary, mechanically damaged during building works of defensive fortifications. It is thought that leather artefacts were deposited in the ramparts of bastion castle during destruction of earlier cultural layers. The biggest number of leather finds appeared to be footwear of adults (mostly low shoe type) and children (only ankle shoes). Other leather finds included fragments of openwork pleated and primitively pleated shoes, as well as leather fragments of belts and knife cases. There were also finds of unidentified function. Two basic models of low type shoes were reconstructed. Finds of shoe soles indicated that the front part of shoes had a tapering shape or were pointed. Low shoe appeared to be the dominant type. This particular shoe type would have been fastened to feet with a lace over the instep. Sub-types of low shoe differ only slightly. It was discovered that shoes were most often made from goat’s skin and, sometimes, from cattle. Cattle skin was commonly used for the soles of shoes as it was thicker than skin of other animals. Unfortunately, animal of which skin was used could only be identified for a small number of artefacts. Finds of children’s shoes indicated that they were fastened with leather buttons which were tied with knots. A sole of a single shoe was the only find of bottom part of footwear. It must be noted that leather finds, firstly footwear, were of exceptional quality and made by skilled craftsmen. Moreover, varying shapes of soles indicate that shoes were made to order. Other finds, such as spikes, were interpreted as shoe accessories.They were fastened to the soles of shoes and were used on slippery surfaces. A total of 9 spikes of this kind were found. One artefact presented evidence of re-use of materials: primitively pleated low shoe was identified as having been made from a piece of leather which was previously used for the top part of another shoe. Another three fragments of the same shoe type were also discovered. It has been suggested that these could have also been made by re-using leather. Two artefacts were identified as knife cases. One of them was thought to have belonged to a set of knives of various sizes. Also, thread was preserved in a number of leather artefacts. An analysis of thread fragments has revealed that soft bast fibres (probably bast of linden) were predominant in the making of thread. Other discoveries included a number of fragments of rough hemp fibre. Furthermore, one fragment of each of the following fibres were recovered: manila hemp (also known as abaca fibre), sisal and cotton. It is considered that aspects such as design of artefacts, use of materials and prevalence of the low shoe type, all point to a conclusion that majority of recovered shoes would have belonged to the crew of Klaipėda castle during the 15th century, as opposed to having been worn by common townspeople. [From the publication]