"Sobornost" sklaida Nikolajaus Berdiajevo filosofijoje

LTNors Nikolajus Berdiajevas buvo pripažintas tarptautiniu mastu , jis kaip filosofas Vakaruose jautėsi esąs nesuprastas: „Mano filosofijoje vertino ne tai, ką maniau esant joje esminga ir tikrai savita. Mano mintys apie nesukurtąją laisvę, apie tai, kad Dievui reikalinga žmogiškoji kūryba, apie objektyvaciją ir asmenybės tragiškąjį konfliktą su pasaulio tvarka bei visuomene atstumdavo [skaitytojus], jas blogai suprato. Kai tik pradėdavau kalbėti šiomis temomis, man simpatizuojantys žmonės stengdavosi nutylėti, kad neiškiltų prieštaravimų“. Ir savam krašte, N. Berdiajevas pabrėžia, jutęs priešiškumą ne tik oponentų, bet ir tų, kurie save vadino jo bičiuliais. Dažniausiai filosofas buvo kritikuojamas už personalizmą, kad jis skeptiškai vertinąs pirmtakų išaukštintą bendruomeninį pradą, įsitvirtinusį rusų tautos tradicijoje. Ši nuostata darė įtaką vėlesniam mąstytojo kūrybos interpretavimui sovietmečiu rusų tyrinėtojai akcentavo egzistencinį N. Berdiajevo filosofijos aspektą ir čia įžvelgė jo idėjų artimumą vakarietiškai mąstymo tradicijai. Minėtą požiūrį stiprino tai, kad N. Berdiajevas nebuvo neigiamai nusiteikęs Vakarų krikščioniškos doktrinos ar jų religinės filosofijos atžvilgiu, nors daugeliu šios srities klausimų polemizavo su Vakarų mąstytojais [Iš Įvado].

ENIn his works Nikolai Berdiaev uses the language of symbols for the expression of the intuitive experience of being. The author of this article aims to reveal the irrational elements of Berdiaev‘s notion of the world by applying the hermeneutic method. One of the main symbols of Russian culture and philosophy, namely sobornost, is analysed, seeking to explain its various meanings. In the semantic field of this symbol, the author analyses the metaphysical, gnoseological ideas and the ideas of the philosophy of culture of the philosopher. It is concluded in the article that sobornost in the works of Berdiaev could be interpreted as a concentration of spiritual, physical and vital powers of the person for the formation of the culture of the world and the realisation of the eschatological goal of history.