Egzistencinio ir poetinio mąstymo sankirta Kierkegaardo filosofijoje

LTStraipsnyje nagrinėjami Kierkegaardo poetiniai siekiai. Norima parodyti, kad tai neatsiejama nuo egzistencinio mąstymo. Nors filosofinė poetika - Aristotelio ir Platono paradigma, Kierkegaardo poetika žymi naują, horizontalų mąstymą. Čia sutelkiamas dėmesys į individualų bijantį ir drebantį žmogų bei jo pasaulį. Poetinis (per istoriją ar metaforą) atpažinimas atveria žmogaus pasaulį, todėl vaizduotė ir tikrovė čia neatsiejami. Nors tai naujas požiūris filosofijoje, straipsnyje parodoma, kad filosofinė poetika žymi sąsajas ir su antikiniu mąstymu. [Iš straipsnio, p. 139]

ENIn the article is investigated the poetical inspirations of Kierkegaard. The author tries to show that it is the part of the existential thinking. The philosophical poetics is a paradigm of Aristotle, but the poetics of Kierkegaard is the result of a new horizontal thinking. Here the most important is an individual who fears and trembles, and his world. Poetical (in the story or metaphor) recognition opens the human world, so imagination and reality here are inseparable. Though it is a new philosophical view, the author of the article shows the connections of the philosophical poetics with antique (Plato’s and Aristotle’s) thinking as well.