Próba nawiązania sojuszu Polski i Litwy w latach 1938–1939 w relacji pułkownika Leona Mitkiewicza

• Attempt to establish an alliance of Poland and Lithuania in 1938–1939 in the relation of Colonel Leon Mitkiewicz
• Pulkininko Leono Mitkevičiaus požiūris į 1938–1939 metų bandymą sudaryti sąjungą tarp Lenkijos ir Lietuvos

LTTekste pristatomas nesėkmingas bandymas 1938–1939 metais užmegzti sąjunginius ryšius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Taip pat pateikiamas su tuo susijęs, Leonui Mitkevičiui pateiktas 1938 metų gruodžio 14 dienos Tarybų Sąjungos (TSRS) pasiūlymas dėl karinio bendradarbiavimo siekiant išvengti Vokietijos grėsmės. Šio pasiūlymo sąlyga buvo Lenkijos sutikimas „atsiradus pirmiems vokiečių agresijos (…) požymiams Baltijos šalių teritorijose“ įvesti sovietų (ir lenkų?) kariuomenę į Baltijos šalis. Taip pat leisti įvesti Raudonąją Armiją į Lenkijos teritoriją ir leisti naudotis Lenkijos bazėmis bei ryšių linijomis, siekiant užpulti Rytų Prūsiją ir suteikti pagalbą Čekoslovakijai. Lenkijos diplomatija, kuri tvirtai laikėsi Antrosios Lenkijos Respublikos politikos kanonų (laikytis vienodu atstumu nuo didžiųjų kaimynų) šių derybų nepradėjo. Išlieka amžinas klausimas: ar tai buvo teisinga?.

ENThe text presents an unsuccessful attempt to establish alliance relations between Lithuania and Poland in 1938/39. The proposal made by Russia (USSR) on December 14, 1938, to L. Mitkiewicz regarded to the establishment of military cooperation in connection with the German threat was also presented on this seemingly distant plan. Its requirement was the agreement of Poland to enter Soviet (and maybe Polish?) troops in the event of the first signs of German aggression (…) on the territories of the Baltic States, and the entry of the Red Army with extensive powers to use its bases and communication lines in Poland to attack to East Prussia and to provide assistance to Czechoslovakia. Polish diplomacy that stayed with the canon of the policy of the Second Polish Republic – equal distances to great neighbors did not negotiate. The question remained forever – was it right?.