LTMonografiją sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje apžvelgiama teisė į teisinę pagalbą tarptautiniuose ir regioniniuose dokumentuose. Jame siekiama identifikuoti, kaip istoriškai įsitvirtino teisė į teisinę pagalbą bei kada dėmesys pradedamas teikti ir jos kokybei. Šiame skyriuje itin daug dėmesio skiriama pastarojo dešimtmečio Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos dokumentams, analizuojant jų turinį ir tiriant, kokius teisinės pagalbos kokybės aspektus ir reikalavimus teisinės pagalbos vertinimui tiesiogiai nurodo šie dokumentai. Be to, skyriuje nemažai dėmesio skiriama ir aiškinamiesiems dokumentams, tarptautinių konferencijų deklaracijoms, nes tai leidžia aiškiau atskleisti teisinės kokybės sampratos elementus pastaraisiais metais. Antrajame monografijos skyriuje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kaip minėta, EŽTK 6 straipsnis įtvirtina teisę į sąžiningą procesą, kuri apima teisę į teisinę pagalbą. Šios lakoniškai apibrėžtos teisės turinys buvo detaliau išaiškintas EŽTT bylose, kuriose identifikuoti skirtingi teisinės pagalbos kokybei keliami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, antrajame monografijos skyriuje detaliai ir nuosekliai nagrinėjama EŽTT praktika, suformuluota taikant Konvencijos 6 straipsnį ir jame įtvirtintą teisę į teismą. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisei į teisinę pagalbą, skyriuje ieškoma bendrų vardiklių tarp įvairiais laikotarpiais priimtų Teismo sprendimų, siekiant atskleisti teisės į teisinę pagalbą turinį ir jos apimtį. Be to, atskiras poskyris skiriamas EŽTT sprendimams, kuriuose pasisakoma dėl teisinės pagalbos kokybės reikalavimų.Trečiajame skyriuje aptariami teisinės pagalbos kokybės turinio elementai bei teisinės pagalbos kokybės praktiniai standartai. Skyriuje remiamasi gerosios valstybių patirties pavyzdžiais bei autorių atliktais tyrimais. Ketvirtasis monografijos skyrius skirtas teisinės pagalbos kokybės vertinimo aspektams. Jame aptariamos teisinės pagalbos kokybės prielaidos ir principai, kokybės vertinimo formos ir priemonės, atskleidžiami jų privalumai ir trūkumai, pateikiamos rekomendacijos dėl atitinkamų teisinės pagalbos kokybės priemonių vertinimo [Iš Įvado].
ENInternational community widely recognizes that legal aid is an essential element of a functioning criminal justice system that is based on the rule of law, a foundation for the enjoyment of other rights, including the right to a fair trial, and an important safeguard that ensures fundamental fairness and public trust in the criminal justice process. The provision of legal aid is no longer regarded as a charity to indigent persons but as an obligation of the community as a whole. At present, the right to legal aid is widely recognised, as well as right to free legal aid in cases where a person does not have sufficient means to pay for it and where the interests of justice so require. Recently, however, international documents moved one step further. It is increasingly emphasized that legal aid should not only be free of charge but also effective. The quality of legal aid is receiving increasing attention also in national systems. However, the quality of legal aid remains an abstract concept that is understood differently in different countries. International and EU documents also do not provide definitions of the content of legal aid quality. Seeking to contribute to the debate on the quality of legal aid, this scientific monograph is dedicated to the issues of effectiveness, and more generally, to quality of legal aid in criminal proceedings. The authors of this monograph seek to crystallize the essential elements and denominators of legal aid quality – legal aid quality standards, which indicate what quality and effective legal aid must be.When preparing this monograph, the researchers used a variety of research methods commonly used in the legal sciences. Systematic analysis, comparative, logical-analytical and deductive research methods were applied through the study. The monograph also draws on the results of empirical research carried out in the framework of the project “Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries (QUAL-AID”): questionnaires and interviews with experts and legal aid recipients in three project partner countries (Lithuania, Germany and the Netherlands), the findings of expert discussions and seminars organised during the project, and an analysis of national legal aid systems. The research is structured into four chapters: (i) “Right to legal aid in international and regional instruments” (ii) “Right to legal aid in the case law of the European Court of Human Rights” (iii) “Legal aid practice standards” (iv) “Assessing the quality of legal aid”.