Ressentimento samprata M. Schelerio filosofijoje

LTStraipsnio objektas – ressentimento sąvoka – tradiciškai nelaikoma pagrindine M. Schelerio kūryboje. Tačiau taip yra turbūt dėl to, kad pats autorius ją nukėlė tarsi į antrąjį planą, daugiausia dėmesio skirdamas pozityvioms vertybėms ir jausmams. Tačiau įdėmiau pažvelgus, pasirodo, kad būtent ressentimentą M. Scheleris laiko pagrindiniu objektyvią vertybių tvarką apverčiančiu faktoriumi, o paties autoriaus požiūris į savo gyvenamą visuomenę kaip į ressentimento apnuodytą visuomenę rodo šio fenomeno svarbą; ressentimentą galima net laikyti slaptuoju visą M. Schelerio kūrybą maitinusiu šaltiniu [Iš Įvado].

ENIn the article the concept of resentment of the German phenomenologist Scheler is considered. As a rule, this concept is not regarded as a fundamental notion of Scheler‘s philosophy and ethics. Nevertheless, the philosopher makes a lot of play about resentment in the axiological orientation of the person and in society. This fact makes us reconsider the mentioned attitude. Scheler borrows the notion from Nietzsche and modifies it significantly by means of phenomenological ethics. He treats resentment as the person, society and culture poisoning factor. The phenomenological, sociological and religious aspects of resentment are considered in the article. Its author comes to the conclusion that Scheler proposes the „ordo amoris, based on irrational faith, as the way out of resentment.