Dievybių ir avatarų paieškose: keliavimas Kinijoje kaip religinė ir estetinė patirtis

LTKeliavimas Kinijoje nuo seniausių laikų buvo itin svarbi saviugdos ir saviraiškos praktika, suformavusi įvairialypes ir savitas tradicijas. Daugiausia įtakos joms turėjo kinų intelektualų kultūra, ypač jų religinė ir estetinė pasaulėžiūra bei jos įprasminimas literatūroje ir tapyboje. Dabartinėje Kinijoje klesti visame pasaulyje plintančios keliavimo rūšys (pvz., ekoturizmas, etninių mažumų, kaimo, meninių filmų įkvėptas turizmas), skatinančios keliavimo kultūrą traktuoti kaip globalų produktą ir svarbų Kinijos visuomenės modernizavimo būdą. Vis dėlto šiame tyrime remiamasi prielaida, kad tradicinių piligrimystės vietų ir patirties ypatumų analizė gali padėti paaiškinti ne tik šiuolaikiniam kinų keliavimui būdingus bruožus, bet ir atskleisti jų skirtumus nuo Vakarų. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti estetinį ir religinį turistinių Kinijos vietų konstravimo ir suvokimo turinį, patirčių (ypač vizualinių) pobūdį ir naujausius pokyčius, lyginant juos su keliavimo ypatumais Vakaruose ir tradicinėje Kinijoje. Tuo tikslu aptariamos kai kurios tradicinės ir šiuolaikinės kinų piligrimystės vietos bei praktikos, atskleidžiamas „pasirodymo politikos“ ir fotografavimo ryšys. Piligrimystę suvokiant plačiau kaip keliavimą į specifinę vietą, sukeliančią ypatingus jausmus, analizuojamas keliautojų santykis su kalnais, gamtos peizažais ir dievybėmis, taip pat sakralumo patirtis, kuri susijusi su tradicine kinų estetika ir menu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kinija; Keliavimas; Piligrimystė; Turizmas; Regėjimas; Kalnai; Vizualumas; Pasirodymo politika; Estetinė patirtis; China; Travel; Pilgrimage; Tourism; Mountains; Visuality; Politics of appearance; Sight; Aesthetic experience.