Savarankiško mąstymo ir visuotinės tiesos nykmetis: G. W. F. Hėgelio įtaka žinojimo sociologijai

LTPradėsiu nuo žymaus vokiečių filosofo, tiksliau, filosofuojančio istoriko Georgo Wilhelmo Friedricho Hėgelio (1770-1831). Šis mąstytojas užsimojo visuotinę žmonijos istoriją paaiškinti ne kaip atsitiktinių įvykių grandinę, o kaip iš esmės protingą dvasios tapsmą, turintį apibrėžtą išeities tašką, galutinį tikslą ir savitą veikimo principą. Hėgelio sistema pernelyg įmantri ir sudėtinga, ir visai nebūtina jos visos nuodugniai čia narplioti. Apsiribosiu daug kuklesne užduotimi – glaustai išdėstyti svarbiausias hėgeliškos filosofijos išvadas, vėliau smarkiai paveikusias žinojimo sociologijos turinį [Iš Įvado].

ENArticle constitutes an exposition of the epistemological aspects of G. W. F. Hegel’s philosophy of history, and history of philosophy. It discusses Hegel’s rational approach to the development of history; his theory of the historical progression of the absolute spirit; the non-individual character of history; his historicizing interpretation of the intellectual past; his comparative and inclusive study of history, incorporating the achievements of other civilizations and cultures; the Eurocentric tendencies in his thought; and finally, his interdisciplinary approach to the history of philosophy.