Nauji reprezentacijos principai ir moderniojo kanono likimas

LTNagrinėjant estetinę pastarųjų dešimtmečių Lietuvos teatro raidą, kyla vienas iš svarbesnių klausimų - besiformuojančių reprezentacijos principų ir jų sąveikos su moderniąja teatro tradicija apibrėžimas. Ar galima teigti, kad nepriklausomybės paskelbimas ir demokratinių vertybių pripažinimas Lietuvos scenos menui tapo riba, atskiriančia teatro istoriją ir dabartį? Ar šiuolaikinis Lietuvos teatras keičia, radikaliai transformuoja ar tęsia, reprodukuoja įsigalėjusias modernias meninės kalbos formas ir įtvirtintus tikrovės interpretavimo modelius? Šis monografijos skyrius skirtas naujų postsovietinio Lietuvos teatro reprezentacijos principų apibrėžimui ir analizei. Bendrąja prasme šioje dalyje keliamas klausimas, kokių naujų vaizdavimo strategijų atsiranda šiuolaikiniame Lietuvos teatre, kurie modernios reprezentacijos būdai (pvz., antimimezinės strategijos ar psichologiniai vaidmens kūrimo principai) išlieka aktualūs, o kurie keičiasi, veikiami postmoderniosios estetikos, kintančios tikrovės ar „kartų maišto“ iššūkių. [Iš straipsnio, p. 331-332]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinis teatras; Modernusis kanonas; Reprezentacija; Contemporary theatre; Modern canon; Representation.