Autorinės režisūros fenomenas: scena kaip heterotopija

LTInterpretacinės ir / ar interpretuojančios režisūros samprata neatsiejama nuo požiūrio į spektaklį kaip į įreikšmintią tekstą. Graži Anne’os Ubersfeld formuluotė, kad „režisūra yra raštas ant rašto“, nepaneigia pirminio (literatūrinio) teksto, tačiau aiškiai apibrėžtas teatrinio teksto savarankiškumas sutelkiamas į reikšmės sukūrimo instanciją - tą „kūrinio maestro“, kuris „išranda ženklų programą, tekstą, žvelgdamas į kitą tekstą, žaidžia su visais aktorių rankose ir ant lūpų pražystančiais ženklais, vertina kiekvieną darbo momentą ir pagaliau išnyksta tą pačią akimirką, kai prasideda spektaklis“. Kai drama / literatūrinis tekstas netenka vyraujančios galios, visi teatro / scenos dėmenys tampa lygūs, o jų tarpusavio ryšius, konfigūracijas ir moduliacijas kuria režisierius, atsiduriame autorinio teatro teritorijoje. Ir jo skiriamieji bruožai - autentiška meninė (sub) sistema, kuri su režisūra koreliuoja kaip su universalia įreikšminančia sistema. [Iš straipsnio, p. 287-288]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinis teatras; Autorinė režisūra; Režisūra; Contemporary theatre; Author's directing; Directing.