Cultural and linguistic differences in using personal pronouns: case of Lithuanian as a foreign language

LTŠiandienos visuomenėje bendravimas, kaip ir svetimosios kalbos mokymas, paremtas informacinėmis technologijomis, kurios reikalauja vienos plačiai vartojamos kalbos, pavyzdžiui, anglų. Natūralu, kad globalus diskursas daro įtaką mažiau vartojamoms kalboms ir lemia tam tikrus jų pokyčius, pavyzdžiui, vis dažniau vartojama familiari asmeninio įvardžio forma tu. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti, kokie kultūriniai, socialiniai veiksniai sąlygoja vienos ar kitos įvardžio formos pasirinkimą studento gimtojoje kalboje, jei tokia įvardžių opozicija joje egzistuoja, ir mokantis lietuvių kaip svetimosios kalbos. Straipsnyje aptariami lyginamąja analize, anketine apklausa, interviu ir stebėjimu pagrįsto tyrimo rezultatai. Tyrimo metu surinkti duomenys, kaip užsieniečiai studentai vartoja dvi asmeninio įvardžio formas kreipdamiesi į šeimos narius ir į skirtingo amžiaus pažįstamus ir nepažįstamus žmones savo gimtąja kalba ir lietuviškai. Nors apklausti skirtingų kalbų (anglų, čekų, danų, japonų, italų, latvių, prancūzų, rusų ir kt.) atstovai, rasta nemažai šių įvardžio formų vartosenos studentų gimtojoje ir lietuvių kalboje panašumų. Pastebėta, kad studentai dažnai įsisavina lietuviškąjį kreipimosi į kitus asmenis modelį, kai formalios įvardžio formos vartoseną lemia tokie veiksniai kaip amžius, socialinis statusas, lytis. Sunkiau formalią įvardžio formą įsisavinti tiems studentams, kurių gimtoji kalba yra anglų ir kurie nekalba jokia kita užsienio kalba. Šio tyrimo metu pastebėtas tendencijas ateityje bus mėginama pagrįsti kitokio pobūdžio tyrimais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeniniai įvardžiai; Gimtoji kalba; Vienaskaita/daugiskaita; Personal pronoun; Mother tongue; Singular/plural.

ENCommunication as well as studying a foreign language in modern society is based on information technologies that require a single, widely used language, such as English. Naturally, the global discourse influences languages that are used less and causes certain changes in them; for example, the familiar form of personal pronoun tu (2nd person singular) is used more. The aim of the article is to review cultural and social factors that influence the choice of the form of personal pronouns in the native language of a student, if the pronoun opposition (2nd person singular and plural) exists in it, and while learning Lithuanian as a foreign language. The results discussed in the article were obtained by the methods of comparative analysis, questionnaire-type survey, interview and observation. The results of the students’ usage of the two forms of personal pronoun to address family members and familiar and unfamiliar people of different age in their mother-tongue and in Lithuanian were analyzed. Although native speakers of different languages (English, Czech, Danish, Japanese, Italian, Latvian, French, Russian etc.) were interviewed, a number of similarities in the usage of the two personal pronouns in the students’ mother-tongue and Lithuanian were established. It has been noted that the students often acquire the Lithuanian model of addressing other people where the choice of the formal pronoun form is determined by age, social status and gender. The formal pronoun form is more difficult to acquire for the English-speakers who do not speak any other foreign language. The trends noticed during the research will be justified by further research in the future.