Ekspresyvumo ir reprezentatyvumo sąsajos tipinio ir netipinio vystymosi vaikų piešiniuose

LTPraktinis piešinių taikymas psichologų darbe ir užsienio šalyse, ir Lietuvoje gerokai lenkia publikacijų ta tema skaičių. Tipinio vystymosi (TV), t. y. neturinčių vystymosi sutrikimų, vaikų reprezentatyvaus piešinio, kurio tikslas – pavaizduoti objektą taip, kad jį būtų galima atpažinti, raida ir ypatumai mokslininkus domina jau seniai. Tačiau ekspresyvaus piešinio, kurio tikslas – išreikšti emocijas ar nuotaikas, tyrimų atlikta mažiau. Dar mažiau moksliškai nagrinėti sutrikimų turinčių vaikų piešiniai, tad šiuo tyrimu siekta įvertinti tarpgrupinius tipinio ir netipinio vystymosi jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų ekspresyvių ir reprezentatyvių piešinių skirtumus. Tyrime dalyvavo 53 vaikai, iš jų 24 buvo tipinio vystymosi vaikai (TV), 12 vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas (ASS), ir 17 vaikų, turinčių klausos sutrikimų (KS). Jų vidutinis amžius – 8,5 metų. Vaikai piešė du ekspresyvius (linksmas ir liūdnas) bei du reprezentatyvius (namas ir bėgantis žmogus) piešinius. Vertinant piešinius nagrinėta: 1) nuotaikos atitikimo užduočiai kokybė; 2) namo ir bėgančio žmogaus piešinių reprezentatyvumas; 3) koreliacija tarp piešinių reprezentatyvumo ir ekspresyvumo įverčių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad linksmų piešinių ekspresyvumas tarp grupių reikšmingai nesiskyrė, tuo tarpu liūdnų piešinių reikšmingai aukštesnis buvo TV grupėje. Reprezentatyviausi buvo TV grupės vaikų piešiniai. Visose grupėse didėjant reprezentatyvumui didėjo ir ekspresyvumas. Statistiškai reikšmingas reprezentatyvumo ir ekspresyvumo įverčių tarpusavio ryšys nustatytas tik ASS grupėje. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vaikai, ekspresyvus piešimas, autizmo spektro sutrikimas, klausos sutrikimas.

ENThe practical use of drawing in the work of psychologists, both in foreign countries and in Lithuania, far outstrips the number of publications about it. The development and peculiarities of the drawing of typically developing (TD) children, i.e. children without developmental disorders, whose aim is to represent an object in a way that makes it recognisable, have long been of interest to researchers. However, there has been less research on expressive drawing, which aims to express emotion or mood. Even fewer have scientifically studied the drawings of children with disorders, and this study aimed to assess intergroup differences between expressive and representational drawings of typically and atypically developing younger school-age children. The study involved 53 children, including 24 typically developing children (TD), 12 children diagnosed with autism spectrum disorder (ASD), and 17 children with hearing impairment (HI). Their average age was 8.5 years. The children drew two expressive drawings (happy and sad), and two representational drawings (a house and a person running). The evaluation of the drawings focused on: 1) the quality of the match between mood and task; 2) the representativeness of the house and the running man drawings, and 3) the correlation between the representativeness and the expressiveness of the drawings. The results showed that the expressiveness of happy drawings did not differ significantly between the groups, while the expressiveness of sad drawings was significantly higher in the TD group. The most representative were the drawings of children in the TD group. In all groups, as representativeness increased, so did the level of expressiveness. A statistically significant relationship between representativeness and expressiveness was found only in the ASD group. KEY WORDS: children, expressive drawing, autism spectrum disorder, hearing disorder.