The Open role : some remarks on contemporary acting

LTTradiciškai aktorius laikomas teatro menininku, kuris teatrinio veiksmo metu reprezentuoja kitą: fiktyvų dramos personažą arba realų asmenį, gyvą arba negyvą sceninį objektą. Tačiau šiuolaikinio teatro praktika kvestionuoja tokią aktoriaus kūrybos definiciją. Analizuojant kai kuriuos vaidmenis, sudėtinga apibrėžti, kokia yra aktoriaus užduotis: ar jis turi sukurti fiktyvaus personažo paveikslą, ar kreiptis į žiūrovus savo vardu, ar atlikti konkrečias plastines / vizualines užduotis, ar tuo pat metu daryti ir viena, ir kita. Galima teigti, kad šiuolaikiniame teatre išryškėja tradicinės vaidmens sampratos krizė: jei anksčiau manyta, kad aktoriaus vaidmuo yra kito (dažniausiai dramos personažo) reprezentacija, tai šiuolaikinio teatro praktika komplikuoja tokią vaidmens apibrėžtį. Šiame tekste remiantis atviro kūrinio (U. Eco) ir meno kūrinio kaip teksto (R. Barthes) koncepcijomis bei šiuolaikine vaidybos praktika, formuluojama teorinė atviro vaidmens samprata. Tokia aktoriaus vaidmens traktuotė gali tapti metodologiniu aktoriaus kūrybos tyrimų pagrindu ir išplėsti tradicinės vaidybos bei vaidmens sampratos ribas. Tekste skiriami šie atviro vaidmens bruožai: žanrinis ir stilistinis neapibrėžtumas, formos ir turinio pliuralumas, intertekstualumas, kontekstualus santykis su kitais spektaklio komponentais, atvirumas įvairioms suvokėjo interpretacijoms. Atviro vaidmens samprata skatina vaidybą laikyti įvairiapuse, daugiafunkcine aktoriaus veikla, kuri apima ir fiktyvaus personažo kūrimą, ir išorinės vaidmens struktūros atlikimą, ir nevaidybinio pobūdžio aktoriaus kūno ir balso raišką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šiuolaikinis teatras; Atviras kūrinys; Vaidyba; Aktoriai; Atviras vaidmuo; Contemporary theatre; Open art work; Acting; Actor; Open role.

ENTraditionally, actor is considered to be a theater artist, who represents the other during a theater play: it can be a fictional character or a real person, animated or inanimate stage object. However, the practice of contemporary theater questions such definition of actor. In analyzing certain roles, it is difficult to pinpoint what is the task of an actor: should (s)he perform a role of a fictional character, or address the audience by his/her own name, or to perform specific plastic / visual tasks. One can claim that contemporary theater faces the crisis of the traditional definition of a role: if earlier, it was thought that the role of an actor is representation of the other (most often drama character), then contemporary theater practice complicates such definition of a role. In this text, the author utilizes the concepts of open work (U. Eco) and artistic work-as-text (R. Barthes) and the practice of contemporary management to formulate a theoretical concept of open role. Such interpretation of actor’s role can become a methodological basis for researching acting performances and extend the boundaries of traditional acting and understanding of a role. The text distinguishes the following features of open role: undefined genre and style, plurality of forms and contents, inter-textuality, contextual relation with other components of a play, openness towards various spectator interpretations. The concept of open role encourages one to consider acting to be a multifaceted, multi-functional activity of an actor, which comprises the creation of a fictional character and external performance of role structure, and actor’s bodily and voice expression of non-acting type.