Transcendentalinis tomizmas

LTDvidešimtojo amžiaus pradžia buvo spartaus tomistinės filosofijos gaivinimo ir plėtros laikas. Popiežiui Leonui XIII paskelbus encikliką Aeterni Patris 1879 m., daugelyje šalių katalikiškuose universitetuose, seminarijose, mokyklose tomistinė filosofija susilaukė išskirtinio dėmesio. Katalikų filosofai, daugiausia dominikonai ir jėzuitai, ėmė labai aktyviai tyrinėti, skelbti ir komentuoti Tomo Akviniečio veikalus. Kūrėsi tomizmo tyrimo ir propagavimo centrai. Gaivinimo samprata įvairavo tarp visiškos ištikimybės Tomo Akviniečio filosofijos dvasiai ir raidei ir atvirumo šiuolaikinei kultūros ir mokslo raidai, įžengus į dvidešimtąjį amžių, gausėjo atvirojo tomizmo šalininkų, laikančių save „naujaisiais tomistais“ ne tik istorine prasme, bet ir įsitikinimu, kad negalima ribotis tradicine tematika, bet reikia žengti koja kojon su laikmečiu ir nuolatos pasipildyti naujomis idėjomis. Kaskart aiškiau buvo suvokiama sąlyčio su įtakingomis moderniosios filosofijos teorijomis būtinybė. [Iš įvado]. Reikšminiai žodžiai: Tomizmas; Transcendentalinis metodas; Metafizika; Antropologija; Pažinimas; Thomism.

ENArticle analyses the principal ideas of the influential trend in contemporary Catholic philosophy - Transcendental Thomism. The intention of the representatives of this trend is to synthesize the concepts of Thomism with those of modern philosophy, namely, Kantianism and Existentialism. The author of the article outlines the two main branches of Transcendental Thomism - the Belgian "Louvain school" (D. Mercier, J. Marechal) and the German-Austrian "anthropological turn" (E. Coreth). Keywords: Transcendental method; Metaphysics; Anthropology; Knowledge.