Kilmingumo ir valdžios raiška Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pab.–XVII a. pr.: diskursas ir socialiniai santykiai

LTDisertacijoje nagrinėta „valdžios genealogika“ – kilme grįsto kilmingumo ir valdžios kategorijų sąveika XV a. pab. – XVII a. pr. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK). Tyrimo problema suformuota pagal Bychovco Kronikos (XVI a. 3/4 deš.) siužetą apie Žygimanto Kęstutaičio tironžudystę, kuriame pagrindiniu tokio veiksmo akstinu pateiktas tariamas valdovo siekis „iškelti šunišką prasčiokų kraują“. Iškelta hipotezė, kad LDK susiformavo prigimtinio kilmingųjų išskirtinumo diskursas, teigęs nekilmingųjų atžvilgiu esą egzistavusį kilmingųjų pranašumą, nulemtą kilmės, ir grindęs tarpluominę valdžią. Pirmojoje darbo dalyje dėmesys telktas į kilmingųjų luomo formavimąsi ir narystės kriterijus. Akcentuotas kilmės svarbėjimas susietas su idėjomis apie prigimties ir dorybės paveldimumą. Konstatuotas ir kontrdiskursas, jog kilmingumas – ne kilmės, o dorybės išvestinė. Antrojoje darbo dalyje svarstytas grupinės tapatybės ir habitus klausimas. Jo pagrindu pasirinktas įžeidimas šunimi, nusakęs aibę – religinių, kilmės, racionalumo ir kt. – kilmingųjų ir nekilmingųjų opozicijų. Trečiojoje dalyje svarstytas klausimas, ar ir kaip idėjos apie kilmę, kilmingumą ir valdžią pakliuvo į vienalaikius istorinius kūrinius. Bychovco Kronika (XVI a. 3/4 deš.), Mykolo Lietuvio traktatas (~1550) ir Motiejaus Strijkowskio veikalas „Apie pradžias“ (1577) atskleidė koegzistavus skirtingas istorines vizijas, atitikusias vienalaikius požiūrius į tai, kas yra kilmingumas ir iš kur tarpluominė valdžia. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Luomai, Kilmingieji, Valdžia, Diskursas.

ENThis thesis examines what was termed the “genealogics of lordship” – an interaction between lineage, nobility, and lordship in the late 15th to early 17th centuries in the Grand Duchy of Lithuania. It puts forward the hypothesis that during this period, a discourse on the nobility’s alleged natural excellence, claiming superiority over commoners due to a more virtuous lineage and creating a basis for authority in the state, had emerged. By focusing on the formation of the nobility and the criteria for membership in this group, emphasis on lineage was interpreted in the context of concurrent ideas about the heredity of human nature and virtue. The thesis also identifies a counter-discourse stating that nobility is a result of virtue rather than lineage. Considering the question of collective identity and habitus, the indignity of being called a dog was analyzed. This particular slur had a range of negative meanings – religious, mental, cultural, etc. – which were interpreted as a set of oppositions describing the differences between nobles and commoners. Regarding the question of whether and in what way the previously analyzed ideas found their way into contemporaneous historical works, namely the Bychowiec Chronicle, the treatise of Michalo Lituanus (~1550) and O początkach by Maciej Stryjkowski (1577) revealed the coexistence of different historical visions, corresponding to the simultaneous views on what constituted nobility and whence its authority should come from. Keywords: nobility, lordship, Grand Duchy of Lithuania, discourse, social relations.