Tradicinė indų grožio samprata lyginamosios analizės požiūriu

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys telkiamas į tradicinėje indų ir kitų civilizacijų, ypač Vakarų porenesansinėje XVI-XIX a., estetikoje vyravusių estetiškumo ir grožio sampratų lyginamąją analizę. Šis Vakarų estetinės minties raidos apribojimas pasirinktas sąmoningai, nes Vakarų viduramžių ar XX a. estetikoje (modernizmo ir ypač postmodernizmo) ryškėja kiti, artimesni Rytų tautų estetinėms tradicijoms požiūriai į grožį. Atskleidžiamas glaudus indiškos grožio ir sampratos ryšys su pamatinėmis indų mitologijos, religijos, filosofinės metafizikos nuostatomis, o Vakarų porenesansinėje - su senovės graikų estetikoje viešpatavusiais grožio ir harmonijos idealais. Vėliau aptariamas indų ir Vakarų estetikos tradicijų santykis su menu, remiantis konkrečių estetinių fenomenų analize, atskleidžiamas šių dviejų sričių ryšys.

ENThis paper focuses the main attention on the comparative analysis of the conceptions of beauty prevailed in the traditional Indian and post-renaissance aesthetics in 16- 19th centuries. This restriction of the development of Western aesthetical thought is introduced deliberately since in the aesthetics of Western Middle-Ages or in the aesthetics of ioA century (of modernism and particularly postmodernism) emerges other, closer to Eastern aesthetical traditions, approaches to the beauty. Paper reveals dose relation of Indian conception of beauty and underlying thoughts of Indian mythology, religion, philosophical metaphysics, the relation of Western postrenaissance aesthetics and the ideals of beauty and harmony prevailed in ancient Greek aesthetics. Subsequently the attention is being shifted to the discussion of Western and Indian aesthetical traditions relation to art with a reference to the analysis of concrete aesthetical phenomena which reveal close and coherent nature of these two spheres.