Jacques Maritaino egzistencialistinis tomizmas

LTJ. Maritainas yra vienas kūrybingiausių ir originaliausių šiuolaikinių katalikybės filosofų, priklausančių neotomizmo krypčiai. Jis parašė per penkiasdešimt veikalų ir šimtus straipsnių šiuolaikiškai interpretuodamas Tomo Akviniečio filosofiją metafizikos, pažinimo teorijos, gamtos filosofijos, etikos, estetikos, socialinės filosofijos klausimais. Kai kurie jo darbai yra lyg įvadai į platesnius, nepasirodžiusius veikalus. Jis ypač išryškino ir išplėtojo personalistines, egzistencialistines savo iškiliojo pirmtako idėjas, ir tai duoda pagrindą vadinti jo filosofiją egzistencialistiniu tomizmu, tomistiniu personalizmu. Tai labai veikė ne tik katalikiškąją filosofiją, bet ir oficialiąją Bažnyčios poziciją, kai kurias Vatikano Antrojo susirinkimo nuostatas bei dokumentus („Pastoralinę konstituciją apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje“), encikliką „Apie tautų pažangą“ („De populorum progressio“, 1967) [Iš Įvado].

ENArticle deals with the philosophy of one of the most influential authors of contemporary Thomism, the French thinker Jacques Maritain. His intention is to give a modern interpretation to the main principles of the philosophy of Thomas Aquinas. Considering the problems of metaphysics, he emphasizes the priority of existence versus essence, thus creating an existential trend within the thomistic philosophy. The author of the article outlines such items of Maritain’s philosophy as the concept of philosophy, epistemology, personality, integral humanism.