Teodoro Brazio Choralo mokykla XX a. I pusės pasaulinės grigalistikos kontekste

LTTarp praeityje Lietuvoje rašytų muzikos istorijai ir teorijai bei jos mokymui skirtų darbų esama reikšmingų veikalų, kurie šiais laikais jau yra gerokai primiršti, nors anuomet suvaidino reikšmingą vaidmenį visai Lietuvos muzikinės kultūros plėtrai. Vienas tokių – Teodoro Brazio grigališkojo choralo vadovėlis Choralo mokykla. Išleistas dar Lietuvos Respublikos gyvavimo pradžioje (1926 m.) jis laikytinas iki šiol viena geriausiai parašytų metodinių priemonių. Straipsnyje apžvelgiamos vadovėlio parašymo aplinkybės ir motyvai, aptariamas bendras to meto Lietuvos bei europinis bažnytinės muzikos bei grigalistikos kontekstas, nagrinėjami kai kurie autoriai, kuriais rėmėsi T. Brazys ir kurių darbai padarė nemenką įtaką visam grigališkojo choralo gaivinimo, mokymo ir plėtros judėjimui XIX a. pab.–XX a. I p.; taip pat siekiama įvertinti, kaip ir kiek Choralo mokykla yra svarbi, įdomi ir originali lyginant ją su kai kuriais kitais tuo metu pasirodžiusiais metodiniais veikalais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: T. Brazys; Bažnytinė muzika; Grigališkasis choralas; Grigalistika; Metodinė priemonė; Teodoras Brazys; Church music; Gregorian chant; Plainchant studies; Methodological handbook.

ENAmong the books on the history and theory of music written in Lithuania in the past, there are some works that have made a significant impact on the development of the Lithuanian musical culture and which, however, are quite forgotten nowadays. One of these is the handbook of Gregorian chant Choralo mokykla (The School of Plainchant) by Teodoras Brazys (1870–1930), the renowned Lithuanian priest, composer, and musicologist of the first half of the twentieth century. The handbook was published in 1926, in the early years of the restored Republic of Lithuania. However, it could still be considered as the best written methodological aid in this field. The article deals with the circumstances and the motives of writing this handbook, along with a discussion of the European context of the movement for restoration and promulgation of Gregorian chant, especially after the pontificate of Pius X and his notable motu proprio Tra le sollecitudini. It also analyses the impact of the authors that Brazys mentions himself and the works and methods used by them. In addition, the article examines the level of originality of the handbook and attempts to trace the books and handbooks that made the biggest impact on Brazys and his work. [From the publication]