Buvusių dvarų sodybų ir jų želdynų reliktų panaudojimas miesto rekreacinės infrastruktūros plėtroje

LTRacionalus miesto teritorijos naudojimas, gyvenamosios aplinkos kokybė, kintantys šiuolaikinės visuomenės poreikiai, nykstantys kultūros paveldo objektai. Šiame kontekste itin aktualus klausimas buvusių dvarų sodybų, kaip reikšmingų Lietuvos paveldo objektų, panaudojimas miesto plėtroje. Kompleksinis paveldosaugos bei urbanistikos interesų derinimas, holistinis požiūris į šios problemos sprendimo būdus, galėtų miesto erdvinei ir funkcinei struktūrai suteikti naujų bruožų, paįvairinti gyvenamąją aplinką. Šie kultūros paveldo objektai pasižymi dideliu rekreaciniu potencialu, todėl galėtų būti efektyviau panaudojami formuojant miestų rekreacinę infrastruktūrą. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti buvusių dvarų sodybų reliktų potencialą ir sklaidą Lietuvos miestuose, suformuluoti kai kurias prielaidas jų integracijai miesto rekreacinėje sistemoje.

ENRational use of urban areas, quality of live and habitat, the changing needs of modern society, cultural heritage in risk justify the need of this research. The use of the residences of former manors, significant objects of Lithuanian culture heritage in urban development is relevant in this context. The complex coordination of the interests of heritage and urban development, holistic approach to solutions of this problem, would provide new features for urban spatial and functional structure, diversify the living environment. This cultural heritage has a high recreational potential, therefore it could be efficiently used in shaping of urban recreational facilities. The aim of this article is to make an overview of the relics of former manor residences spread in cities of Lithuania and of the potential of them, to formulate some assumptions of the integration of them in urban recreation system.